„Neturiu supratimo, ką aš operavau, – sakė chirurgas traumatologas Jay Coatesas, į kurio ligoninę buvo atvežta daugybė per kantri muzikos koncertą Las Vegase šaulio pro viešbučio langą sužeistų žmonių. – Jie buvo vežami taip greitai, mes rūpinomės kūnais. Tiesiog stengėmės išgelbėti žmones nuo mirties“.
Po kruvino sekmadienio vakaro išaušus pirmadienio rytui paaiškėjo, kad šis išpuolis buvo daugiausiai aukų nusinešusios šaudynės šiuolaikinėje JAV istorijoje. Per jas žuvo 59 žmonės, sužeisti 527.
Pietų Nevados universitetinis medicinos centras buvo tik viena iš daugybės perpildytų ligoninių.
„Visos lovos buvo užimtos, – sakė J.Coatesas. – Žmonės buvo koridoriuose, lauke, o atvežamų srautas vis tęsėsi“.
Pasak jo, didžiulės, siaubą keliančios žaizdos, kurias jis matė ant savo operacinio stalo, stebino ne tik savo skaičiumi.
J.Coatesas: „Nuo pat pirmo paciento, kurį operavau, man buvo aišku, kad buvo panaudotas galingas ginklas. Tai tikrai nebuvo paprastas gatvės ginklas. Tai buvo kažkas, kas atsidūręs žmogaus kūne padaro didelį sužalojimą.“
„Nuo pat pirmo paciento, kurį operavau, man buvo aišku, kad buvo panaudotas galingas ginklas, – kalbėjo J.Coatesas. – Tai tikrai nebuvo paprastas gatvės ginklas. Tai buvo kažkas, kas atsidūręs žmogaus kūne padaro didelį sužalojimą“.
Chirurgas sakė matęs tokių žaizdų ir anksčiau, bet „žinoma, ne tiek daug pacientų“ vienu metu.
Išpuolio kaltininkas 64 metų buvęs buhalteris Stephenas Craigas Paddockas nusižudė, kai jo kambario duris šturmavo pareigūnai.
Viešbučio „Mandalay Bay“ kambaryje nuo ketvirtadienio apsistojęs S.C.Paddockas turėjo 23 šautuvus – kai kurie jų buvo su optiniais taikikliais. Jis išdaužė du langus ir įsirengė snaiperio vietą, iš kurios be perstojo šaudė į 22 tūkst. žmonių minią, susirinkusią už maždaug 500 metrų nuo viešbučio, sakė pareigūnai.
Pasak JAV pareigūnų, kuriuos informavo du su tyrimu susiję asmenys, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, du iš tų šautuvų buvo perdirbti į visiškai automatinius.
S.C.Paddocko namuose rasta dar 19 šautuvų, sprogmenų ir tūkstančiai šovinių, o automobilyje – keli kilogramai amonio nitrato trąšų, naudojamų sprogmenų gamybai.
E.Paddockas: „Negaliu net įsivaizduoti, – atsakė šaulio brolis Ericas Paddockas, paklaustas, kas galėjo pastūmėti jo brolį į tokį nusikaltimą. – Nieko tokio nebuvo.“
Pareigūnai mano, kad S.C.Paddockas veikė vienas. Nors įrašų apie vyro teistumą nėra, jo tėvas buvo bankų plėšikas, praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje buvęs Federalinio tyrimų biuro labiausiai ieškomų nusikaltėlių sąraše.
„Negaliu net įsivaizduoti, – atsakė šaulio brolis Ericas Paddockas, paklaustas, kas galėjo pastūmėti jo brolį į tokį nusikaltimą. – Nieko tokio nebuvo.“
Pareigūnai irgi negali nieko pasakyti apie šaulio motyvą.
„Šiuo metu negaliu pasakyti, ką galvoja psichopatas“, – sakė šerifas Josephas Lombardo.
Trijų dienų festivalio „Route 91“ užbaigimo koncerte dalyvavusi žvaigždė Jasonas Aldeanas 22 valandą buvo vos pradėjęs savo pasirodymą ant scenos, kai į žiūrovus pasipylė kulkos.
Girdėjosi šūviai, tačiau šaulio nesimatė. Netrukus pagal šūvių garsą ir blyksnius žmonės išsiaiškino vietą, iš kurios buvo šaudoma.
„Tai buvo didžiausia beprotybė, kokią esu matęs gyvenime, – sakė 36 metų Kodiakas Yazzie. – Girdėjosi, kad tas garsas sklinda iš vakarinės pusės, nuo „Mandalay Bay“. Matėsi blyksėjimai“.
Remiantis policijos pareigūnų pokalbiais radijo ryšiu, jie daugiau nei 10 minučių bandė nustatyti tikslią šaulio buvimo vietą, o tuo metu S.C.Paddockas be perstojo šaudė į minią.
„Mes neturime jaudintis dėl aukų, – sakė vienas pareigūnas 22 val.15 min. per radijo siųstuvą. – Mums reikia pirmiausia sustabdyti šaulį, kad neturėtumėme daugiau aukų. Visų akys nukreiptos į jį... sustabdykite šaulį“.
Tuo tarpu po atviru dangumi tankiai susispietusi muzikos gerbėjų minia šauliui buvo kaip ant delno ir beveik neturėjo kur slėptis. Kai pašautieji pradėjo kristi tiesiog ant grindinio, panikos ištikti žmonės puolė bėgti. Kai kurie bandė slėptis už prekybininkų prekystalių, kiti lindo po stovinčiais automobiliais.
Jų veiduose atsispindėjo panika ir sutrikimas, žmonės aimanavo ir klykė. Kai kuriuos sužeidė skeveldros, kiti buvo suspausti minios arba susižeidė šokdami per užtvarus.
Sh.Topperis: „Buvos visiškas chaosas – žmonės bėgo gelbėdami savo gyvybę. Žmonės bandė gultis ant žemės, prasibrauti iki sužeistų savo artimųjų. Ten buvo tiesiog chaosas.“
„Buvos visiškas chaosas – žmonės bėgo gelbėdami savo gyvybę. Žmonės bandė gultis ant žemės, prasibrauti iki sužeistų savo artimųjų, – pasakojo Shaunas Topperis. – Ten buvo tiesiog chaosas“.
Las Vegase gyvenanti šešiolikmetė Marie Langer į koncertą atėjo anksti, todėl jai pavyko užsiimti vietą prie scenos. Tačiau iš koncerto vietos ji ištrūko viena paskutinių. Mergina pasakojo girdėjusi šūvius ir rėkiančius žmones visą laiką, kol bandė pabėgti. Galiausiai jai teko lipti per užtvarą, kurios viršuje įtaisyti metaliniai strypai žmonėms atgrasinti nuo lipimo per ją.
„Neturėjome kitos išeities“, – sakė Marie.
Netrukus pasigirdo pasakojimų apie žmonių didvyriškumą ir geraširdiškumą. Vienas jų buvo apie vyrą, kuris laikė suspaudęs mirštančio nepažįstamojo ranką, nepaisydamas jo paties gyvybei kylančio pavojaus. Kitas pasiskolino nepažįstamo vyro flanelinius marškinius, kad padarytų žgutą nepažįstamai merginai.
Mylimieji bėgo laikydamiesi už rankų, sveikieji nešė kraujuojančius sužeistuosius, kuriuos į ligonines nepažįstami žmonės vežė savo automobiliais.
Praėjus daugiau nei pusei paros po žudynių iš festivalio vietos buvo vežami baltomis paklodėmis uždengti žuvusiųjų kūnai, aplink ant grindinio mėtėsi pabėgusių žmonių daiktai ir krepšiai.
Pasak chirurgo traumatologo J.Coateso, dėl tokio didelio žuvusiųjų skaičiaus negalima kaltinti nepakankamo gelbėjimo tarnybų pasirengimo. Tačiau jeigu sužeistųjų būtų buvę mažiau, galbūt būtų pavykę daugiau jų išgelbėti, sakė jis.
„Galiu pasakyti, kad išgyveno visi, kurie turėjo išgyventi, – sakė J.Coatesas. – Kalbant apie tuos, kurių mes netekome, manau, kad jeigu jie būtų buvę vieninteliai mums atvežti pacientai, mes būtumėme galėję juos išgelbėti“.
Pareigūnai ragina aukoti kraujo nukentėjusiems ir įkūrė vadinamą karštąją liniją, į kurią galima pranešti apie dingusius asmenis ir palengvinti žuvusių arba sužeistų asmenų tapatybės nustatymą. Taip pat atidarytas „šeimos centras“ savo artimųjų ieškantiems žmonėms.
Pasaulio lyderiai, tarp kurių buvo Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Japonijos premjeras Shinzo Abe ir Australijos ministras pirmininkas Malcolmas Turnbullą, dėl šių žudynių pareiškė užuojautą JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
