Virusu COVID-19 užsikrėtė daugiau nei 82 tūkst. žmonių, virusas nusinešė virš 2,8 tūkst. gyvybių.
Lietuvoje ketvirtadienį irgi nustatytas pirmasis užsikrėtimo COVID-19 atvejis – susirgo 39 metų moteris, šalyje dar iki susirgimo fakto patvirtinimo paskelbta ekstremali padėtis.
Visos naujienos apie koronavirusą – specialiame 15min polapyje.
Pirmasis atvejis Estijoje
Portalo „Postimees“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas Marti Aavikas 15min sakė, kad jaučiamas didelis susidomėjimas straipsniais apie koronavirusą. Jo teigimu, vyriausybės ir atsakingų institucijų komunikacija su visuomene yra efektyvi.
„Labai pabrėžiama, kad nereikia panikuoti. Ir taip nėra jokios panikos, bet pareigūnai jaučia turintys įtikinti žmones, kad panika – nereikalinga“, – sakė M.Aavikas.
M.Aavikas: „Labai pabrėžiama, kad nereikia panikuoti. Ir taip nėra jokios panikos, bet pareigūnai jaučia turintys įtikinti žmones, kad panika – nereikalinga.“
Estija ketvirtadienį ryte pranešė, kad šalyje nustatytas pirmasis užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejis. Socialinių reikalų ministras Tanelis Kiikas visuomeniniam transliuotojui ERR sakė, kad COVID-19 užsikrėtė šalyje gyvenantis Irano pilietis, grįžęs iš verslo kelionės gimtinėje.
Vyras iš Irano skrido į Stambulą, iš jo – į Rygą, iš kurios „Lux Express“ autobusu trečiadienį vakare išvyko į Taliną. Estų sveikatos apsaugos pareigūnai pranešė susisiekę su visais autobuse buvusiais asmenimis – jiems patarta 14 dienų likti namuose.
Estijos Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, iš viso autobuse buvo 24 žmonės, įskaitant vairuotoją, užsikrėtusį Irano pilietį ir jo dukrą.
Koronavirusu užsikrėtęs iranietis iš Rygos oro uosto į autobusų stotį keliavo autobusu. Jo vairuotojas kreipėsi į specialistus, autobuse buvo dar du keleiviai, praneša TVNET.lv. Pranešama, kad jis Rygoje praleido apie 2,5 val.
Departamento generalinė direktorė Merike Jurilo pranešė, kad šiuo metu jos vadovaujama žinyba nemato būtinybės skelbti šalyje ekstremaliąją padėtį.
Ketvirtadienį apie vidudienį iš Policijos ir sienos apsaugos departamento Taline greitoji pagalba išvežė asmenį, kuriam pasireiškė simptomai, panašūs į koronaviruso.
M.Aavikas 15min sakė, kad žmonės Estijoje jau kelias savaites aktyviau nei įprasta perka medicinines kaukes – ruošėsi iš anksto. „Postimees“ ketvirtadienį vakare pranešė, kad prekybos tinklo „Selver“ elektroninėje parduotuvėje pastarosiomis dienomis parduodama daugiau nei įprasta aliejaus, miltų, dezinfekcinio skysčio ir servetėlių.
Pasak M.Aaviko, kolegos redakcijoje labiau atkreipia dėmesį į šaltajam sezonui būdingą kosulį ar čiaudulį, galvoja apie pasiruošimą koronaviruso paplitimui. Esą kai kurie kolegos dirba iš namų.
Estijos socialinių reikalų ministras Tanelas Kiikas teigė, kad kol kas neketinama skelbti karantino, tačiau planuojamos papildomos šalies sienų kontrolės priemonės.
Sveikatos taryba rekomenduoja, kad iš rizikos šalių į Estiją atvykę asmenys dvi savaites izoliuotųsi namuose. Šiuo metu 105 Estijos piliečiai yra užsiregistravę kaip grįžę iš rizikos šalių, praneša Užsienio reikalų ministerija.
Estija taip pat nutraukė turistinių vizų išdavimą Kinijoje esantiems žmonėms.
Nutrauktas susitikimas
Lietuvė Eglė 15min pasakojo turėjusi netiesioginį kontaktą su asmeniu, kuriam Estijoje buvo nustatytas koronavirusas. Ji tikino Estijoje dalyvavusi konferencijoje, o joje esą buvo ir dvi latvės, kurios su susirgusiuoju keliavo tuo pačiu autobusu.
„Vidury susitikimo paaiškėjo, kad tas atvejis, kur pirmasis užfiksuotas Estijoje, – mūsų dvi merginos iš Latvijos važiavo tuo pačiu autobusu. Ir tada nusprendėm susitikimą nutraukti. Latvės turėtų išsinuomoti mašiną ir grįžti atgal į Latviją“, – dėstė Eglė.
Ji pasakojo turėjusi gana artimą kontaktą su minėtomis latvėmis – spaudė rankas, sėdėjo mažoje patalpoje – tačiau sutiko, kad tikimybė užsikrėsti buvo maža. Eglė žadėjo dėl to pasitarti su specialistais.
„Reikia, matyt, dabar pasikonsultuoti su specialistais, kas ir kaip“, – telefonu iš Estijos kalbėjo ji.
Latviai nerimauja, bet nepanikuoja
Latvijos sveikatos apsaugos ministrė Ilze Vinķele trečiadienį sakė, kad šalis neseks Lietuvos pavyzdžiu ir neskelbs ekstremalios padėties. Ministrė tviteryje rašė, kad to priežastis – Latvijos įstatymai, leidžiantys greičiau ir lanksčiau skirti finansavimą atsakant į krizę.
Tiesa, Latvijos sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį paskelbė, kad, reaguodama į žiniasklaidos pranešimas apie ekstremalią padėtį Lietuvoje, Krizių valdymo taryba nusprendė skirti papildomų lėšų COVID-19 prevencijai ir gydymui.
Ketvirtadienio rytą paskelbtais šalies Ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, dėl COVID-19 Latvijoje buvo ištirti 42 žmonės, įskaitant 12 vaikų. Visi tyrimų rezultatai – neigiami.
Portalo TVNET.lv žurnalistas Ilja Kozinas teigė, kad kol kas pernelyg anksti pasakyti, kaip žinios apie per Rygą keliavusį koronavirusu užsikrėtusį iranietį paveikė visuomenės nuotaiką.
„Žmonės nerimauja, tačiau nėra jokių ženklų, kad Latvijos visuomenėje kilo panika“, – 15min sakė I.Kozinas.
Anot žurnalisto, prie visuomenės nerimo prisideda tai, kad beveik kiekviena Latvijos žiniasklaidos priemonė ketvirtadienį pirmosiose pozicijose publikavo tekstus apie koronaviruso sklidimą Europoje, įskaitant Estiją.
I.Kozinas tikino, kad ketvirtadienį vakare žmonės ėmė pastebėti ištuštėjusias lentynas prekybos centruose, tačiau sakė, kad situacija „ne tokia dramatiška, kaip gali atrodyti“. Pasak žurnalisto, kol kas užfiksuotas tik medicininių kaukių trūkumas – visų kitų medicinos priemonių vis dar galima įsigyti.
Tiesa, socialinių tinklų vartotojai vakare ėmė skelbti, kad trūksta dezinfekcinio skysčio.
TVNET.lv žurnalistas sakė, kad vyriausybė ir atsakingos tarnybos komunikuoja sklandžiai bei efektyviai: kasdien paskelbia, kiek žmonių buvo patikrinti dėl COVID-19, praneša tyrimų rezultatus.
Latvijos darbdaviai raginami leisti darbuotojams, grįžusiems iš Kinijos, Pietų Korėjos, Irano ir Italijos regionų Lombardijos bei Veneto, 14 dienų dirbti nuotoliniu būdu. Moksleiviams turėtų būti leidžiama tokį pat laikotarpį nelankyti mokyklos.
Kokių prevencinių priemonių imtis?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja imtis šių prevencinių priemonių:
Inkubacinis 2019-nCoV laikotarpis, tai yra, laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo, yra nuo 1 iki 14 dienų. Dažniausiai – maždaug 5 dienos.
2019-nCoV nešiotojas ligos simptomų gali ir nejusti, tačiau inkubacinio periodo pabaigoje virusą oro lašeliniu būdu jau galėtų perduoti kitiems.
