Gruodžio 21 dieną KGB bendradarbių sąrašą paskelbus svetainėje kgb.arhivi.lv, po dviejų dienų joje buvo užsiregistravę per 22 tūkst. žmonių.
Apie didelį visuomenės susidomėjimą 15min pasakojo ir Latvijos vidaus reikalų instituto analitikas Maris Andžanas.
„Daugybė žmonių registruojasi, kad galėtų patikrinti, ar jų kaimynai, giminaičiai bei vieši asmenys nebendradarbiavo su KGB“, – teigė M.Andžanas. Jis pridūrė, kad, vis dėlto, į šį jautrų klausimą Latvijos visuomenė reaguoja nuosaikiai – sąraše pasirodę asmenys nesulaukė jokių grasinimų ar persekiojimo.
Pasak analitiko, „didžiulė klaida, kad tie archyvai nebuvo atverti anksčiau“.
„Buvo ilgai kalbama, kad, pavyzdžiui, tai sukels pavojų nacionaliniam saugumui, tačiau jokio didelio poveikio nematėme.
Žinoma, nemalonu, kad archyve yra buvęs premjeras, dabartinis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tačiau kartu tai – nieko ypatingo. Labai gaila, kad (archyvai atverti) taip vėlai, kadangi daugybė žmonių – jau mirę, jie negali paaiškinti savo motyvacijos“, – sakė M.Andžanas.
M.Andžanas: „Labai gaila, kad (archyvai atverti) taip vėlai, kadangi daugybė žmonių – jau mirę, jie negali paaiškinti savo motyvacijos.“
Tiesa, vadinamųjų „KGB maišų“ atskleidimą teigiamai vertina ne visi.
Portalo tvnet.lv laidoje kalbėjusi apžvalgininkė Aleksandra Poleščiuk archyvo atvėrimą pavadino „raganų medžiokle“ ir teigė, kad pavojinga viešinti pavardes nepaaiškinant, kokio masto bendradarbiavimas vyko tarp tų asmenų ir KGB.
Jai antrino apžvalgininkas Jurijus Sokolovskis, tikinęs, kad visi ir taip galėjo nuspėti, kurie asmenys bendradarbiavo su režimu, esą nieko šokiruojančio atskleista nebuvo – sąraše beveik nėra dabartinių politikų.
Pasipylė paneigimai
Ir iš tiesų – paviešintame sąraše beveik nėra dabartinių politikų. Būtent tai buvo vienas archyvo atvėrimo kritikų argumentų – esą KGB bendradarbių nebėra tarp šių dienų Latvijos sprendimų priėmėjų.
Daugiausia dėmesio sulaukė archyve pasirodžiusios du kartus premjero pareigas ėjusio, Europos Parlamente dirbusio Ivaro Guodmanio ir dabartinio Aukščiausiojo Teismo pirmininko Ivaro Bičkovičo pavardės.
I.Guodmanis, apie kurio bendradarbiavimą su režimu kalbos sklandė jau seniai, šiuo metu neužima jokio svarbaus valstybinio posto, o yra didžiausios Latvijos farmacijos įmonės valdybos narys.
Savo ruožtu I.Bičkovičo spaudos tarnyba išplatino paneigimą, kad pirmininkas kada nors bendradarbiavo su KGB. Tarnybos teigimu, antraip I.Bičkovičui 2008 ir 2015 metais nebūtų buvusi suteikta prieiga prie valstybinių paslapčių.
M.Andžanas 15min teigė, kad kol kas neaišku, kas nutiks I.Bičkovičui, tačiau jis „dėl etinių priežasčių turėtų atsistatydinti, ar bent jau sąžiningai papasakoti, kas nutiko jo atveju“.
„Egzistuoja tam tikra tvarka, kaip asmuo atstatydinamas iš pareigų. Be to, jei asmens pavardė yra archyve, tai dar nereiškia, kad jis bendradarbiavo (su KGB) – tai gali nustatyti tik teismas“, – sakė analitikas.
M.Sprudza: „Tik teismas gali atlikti visą tyrimą ir išsiaiškinti, ar asmuo tikrai bendradarbiavo su KGB.“
Prieš dokumentų paviešinimą taip kalbėjo ir Nacionalinio archyvo direktorė Mara Sprudza. „Tik teismas gali atlikti visą tyrimą ir išsiaiškinti, ar asmuo tikrai bendradarbiavo su KGB“, – teigiama jos pranešime.
Naujienų agentūra LETA penktadienį pranešė, kad keli žmonės, savo pavardes radę „KGB maišuose“, jau kreipėsi į teismą siekdami įrodyti, jog nebendradarbiavo su šia tarnyba.
M.Andžanas pažymi, kad sąraše galima rasti visų Latvijos universiteto rektorių pavardes. Vienas jų, Marcis Auzinšas, tikino sutikęs bendradarbiauti su KGB dėl galimybės stažuotis Kinijoje.
Sąraše atsidūrė ir meno pasaulio atstovai, taip pat neigiantys bendradarbiavimą su tarnyba. Pavyzdžiui, garsus aktorius Janis Jaransas pasakojo KGB dėmesį patraukęs dėl ryšių su užsieniečiais.
Esą kartą pas aktorių atėję agentai liepė jam arba išeiti iš teatro, arba pasirašyti „kažkokį dokumentą“. Pasak J.Jaranso, pasirašęs minimą dokumentą, jokių ryšių su KGB jis nebeturėjo.
Pasak M.Andžano, būtent dėl galimybės pasiaiškinti archyvai turėjo būti atverti gerokai anksčiau.
M.Andžanas: „Tai labai svarbu istorinei tiesai, kadangi daugybė žmonių nukentėjo nuo KGB. Tie, kurie bendradarbiavo, kai kuriais atvejais nepadarė jokios žalos, tačiau turėtų tai paaiškinti. Be to, (archyvų atvėrimas) padeda suprasti istoriją, ir kaip KGB veikė Latvijoje.“
„Tai labai svarbu istorinei tiesai, kadangi daugybė žmonių nukentėjo nuo KGB. Tie, kurie bendradarbiavo, kai kuriais atvejais nepadarė jokios žalos, tačiau turėtų tai paaiškinti. Be to, (archyvų atvėrimas) padeda suprasti istoriją, ir kaip KGB veikė Latvijoje“, – 15min sakė analitikas.
Trūksta archyvo dalies
M.Andžanas atkreipė dėmesį į atvejus, kai jau anksčiau dėl bendradarbiavimo su KGB prisipažinę asmenys nerado savo pavardės gruodžio 21 dieną atvertame archyve.
Be to, Latvijos žiniasklaidoje spekuliuojama, kad dešimtajame dešimtmetyje dalis archyvo, kur kas svarbesnė nei paviešinta šį mėnesį, galėjo būti išgabenta į Rusiją.
M.Andžanas: „Akivaizdu, kad archyvas nėra pilnas. Tačiau visuomenės susidomėjimas išlieka, kadangi archyvas buvo uždaras tiek daug metų, kai kurie asmenys galėjo būti šantažuojami (Rusijos).“
„Akivaizdu, kad archyvas nėra pilnas. Tačiau visuomenės susidomėjimas išlieka, kadangi archyvas buvo uždaras tiek daug metų, kai kurie asmenys galėjo būti šantažuojami (Rusijos).
Būtų puiku turėti pilną archyvą, tačiau gerai, kad turime bent tiek, kiek turime“, – sakė M.Andžanas.
Tvnet.lv laidoje kalbėjęs apžvalgininkas J.Sokolovskis tikino, kad archyvo atvėrimas didelės politinės reikšmės neturi, o visuomenė apie tai apskritai greitai pamirš.
Pasak M.Andžano, tikėtina, kad latvių susidomėjimas šia tema iš tiesų neužilgo nuslūgs, kadangi dalis KGB bendradarbių jau yra mirę. „Jei tai būtų padaryta dešimtajame dešimtmetyje, situacija būtų visiškai kitokia“, – pridūrė jis.
Tarp KGB bendradarbių – ir dvasininkai, įskaitant velionį katalikų kardinolą Julijaną Vaivuodą ir Latvijos Ortodoksų Bažnyčios metropolitą Aleksandrą Kudriašovą.
Be to, „KGB maišuose“ latviai rado buvusio užsienio reikalų ministro Georgo Andrejevo, buvusio valstybinio transliuotojo LTV vadovo Rolando Tjarvės ir buvusio Daugpilio mero Rihardo Eigimo pavardes.
Nuo 1953 iki 1992 metų KGB užverbavo beveik 24 tūkst. latvių, tapusių kolaborantais arba tarnybos agentais.
Latvijoje 25 metus buvo diskutuojama, ar „KGB maišų“ dokumentai turi būti paviešinti. Tokiam žingsniui nuolat priešindavosi asmenys, įtariami bendradarbiavimu su KGB.
Tik 2015 metais buvo įkurta mokslo komisija, įpareigota išnagrinėti archyvų medžiagą ir parengti ją paskelbti.
Nacionalinis archyvas šiuo metu skenuoja kitą dokumentų paketą, planuojamą paviešinti sausį.
