Neseniai Latvijoje pateiktas administracinės reformos projektas – be teritorinių vienetų stambinimo, planuojama gerokai sumažinti savivaldybių tarybų deputatų skaičių.
Kaimyninėje Estijoje administracinė reforma įvykdyta prieš dvejus metus. Jos metu taip pat buvo sumažintas savivaldybių tarybų narių skaičius.
Rusijos laikraščio „Novaya Gazeta“ padalinys Baltijos šalyse „Novaya Gazeta Baltija“ aiškinosi, kiek išrinktų vietos politikų dirba Lietuvos, Latvijos ir Estijos savivaldybėse. Straipsnis apie tai publikuotas internetiniame portale novayagazeta.ee.
Estija – lyderė tarp Baltijos šalių
2017 metais Estijoje įgyvendinta administracinė reforma. Po jos šalyje liko 79 savivaldybės vietoj buvusių 213.
Vietos deputatų skaičius sumažėjo nuo 2951 iki 1729. Iš jų 1234 deputatai (71,4 proc.) yra vyrai, o 495 (28,6 proc.) – moterys.
Tačiau netgi po savivaldybių tarybų narių skaičiaus sumažinimo Estija pagal šį rodiklį vis tiek lenkia kaimynines Latviją ir Lietuvą.
Narių skaičių vietos tarybose nustato savivaldybių tarybų aktas. Įstatymas numato, kad taryboje turi dirbti ne mažiau kaip 7 deputatai. Konkretus jų skaičius priklauso nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus, kuris fiksuojamas birželio 1 dieną tais metais, kai vyksta rinkimai.
Savivaldybių tarybų narių skaičius
- Kai gyventojų daugiau kaip 2000 – ne mažiau nei 13 deputatų
- Kai gyventojų daugiau kaip 3500 – ne mažiau nei 15 deputatų
- Kai gyventojų daugiau kaip 5000 – ne mažiau kaip 17 deputatų
- Kai gyventojų daugiau kaip 7500 – nemažiau kaip 19 deputatų
- Kai gyventojų daugiau kaip 10 000 – ne mažiau kaip 21 deputatas
- Kai gyventojų daugiau kaip 30 000 – ne mažiau kaip 25 deputatai
- Kai gyventojų daugiau kaip 50 000 – ne mažiau kaip 31 deputatas
- Kai gyventojų daugiau kaip 300 000 – ne mažiau kaip 79 deputatai
Kaip rašoma naujienų portale novayagazeta.ee, svarbu pažymėti, kad administracinės reformos esmė buvo nustatyti minimalų savivaldybės dydį. Savivaldybę galėtų turėti vietovė, kurioje gyvena ne mažiau kaip 5000 gyventojų.
Sujungus kai kurias parapijas, savivaldybių, kuriose gyvena mažiau nei 5000 gyventojų, skaičius sumažėjo nuo 79 iki 19 procentų.
Savivaldybės, kuriuose gyvena mažiau kaip 5000 gyventojų, vis dar egzistuoja. Daugiausia tai – mažos salų savivaldybės, kurioms vyriausybė padarė išimtį.
Savivaldybės tarybos narių skaičius nustatomas tarybos rezoliucija. Tarybos narių skaičius negali būti lyginis.
Pati didžiausia savivaldybės taryba Estijoje – Talino. Čia dirba 79 deputatai. Pati mažiausia – Ruhnu parapijos, kurios taryboje dirba 7 nariai.
Latvija: planas „minus 928“
Naujienų portalo novayagazeta.ee straipsnyje teigiama, kad Latvijos aplinkos apsaugos ir plėtros ministerija pristatė administracinės reformos planą. Vietoj dabartinių 119 savivaldybių ateityje turėtų likti tik 35.
Teritorinės reformos būtinybę ministerijos atstovai grindžia ekonominėmis priežastimis. Ministerijos atstovų nuomone, teritorijų stiprinimas leis sukurti racionalesnę infrastruktūrą savivaldybių gyventojams.
Dar vienas reformos aspektas – savivaldybių tarybų narių skaičiaus mažinimas. Pagal ministerijos planus, iš 1614 vietos deputatų liks tik 686. 928 deputatų mandatai bus panaikinti.
Savivaldybių tarybų narių skaičius priklausys nuo savivaldybės dydžio:
- Gyventojų skaičius iki 30 000 – 15 deputatų
- Gyventojų skaičius nuo 30 001 iki 60 000 – 19 deputatų
- Gyventojų skaičius nuo 60 001 iki 100 000 – 23 deputatai
- Gyventojų skaičius didesnis kaip 100 001 – 25 deputatai.
- Ryga – 60 deputatų
- Jūrmala – 15 deputatų.
Ministerija aiškina, kad siekiant sumažinti savivaldybių tarybų narių skaičių siekiama trijų tikslų. Pirma – užtikrinti sklandesnį atstovavimą gyventojams. Taip pat – padidinti savivaldybių komitetų efektyvumą ir išvengti vykdomosios valdžios padalijimo nuo valdžios, priimančios sprendimus.
Regioninės plėtros ministras Juris Puce pažymi, kad mažinant administracines išlaidas savivaldybių išlaikymui, galima sutaupyti ir kitoms reikmėms nukreipti 120 mln. eurų.
Mažinant administracines išlaidas savivaldybių išlaikymui, galima sutaupyti ir kitoms reikmėms nukreipti 120 mln. eurų.
Lietuvoje gali mažėti ne savivaldybių tarybų, o Seimo narių
2019 metais vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose Lietuvoje buvo išrinkti 1502 tarybų nariai. Iš viso šalyje yra 60 savivaldybių.
Didžiausia – Vilniaus miesto savivaldybė, mažiausia – Neringos savivaldybė, kurioje gyvena daugiau kaip 2 tūkstančiai gyventojų.
Latvija ir Estija juda administracinio padalijimo vienetų stambinimo link, bet Lietuvoje toks procesas kol kas nevyksta. 1994 metais šalyje buvo 56 savivaldybės, dabar – 60 savivaldybių.
Latvija ir Estija juda administracinio padalijimo vienetų stambinimo link, bet Lietuvoje toks procesas kol kas nevyksta.
Lietuvos savivaldos sistema susideda iš kelių lygių. Žemiausias administracinis-teritorinis vienetas yra seniūnijos. Jų yra daugiau nei 500. Seniūnijos vadovą – seniūną – skiria rajono administracijos vadovas.
Kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lietuvoje savivaldybių tarybų narių skaičius priklauso nuo savivaldybės dydžio.
Savivaldybės tarybos narių skaičius
- Mažiau kaip 5000 gyventojų – 15 savivaldybės tarybos narių
- Nuo 5000 iki 10 000 gyventojų – 17 savivaldybės tarybos narių
- Nuo 10 000 iki 20 000 gyventojų – 21 savivaldybės tarybos narys
- Nuo 20 000 iki 50 000 gyventojų – 25 savivaldybės tarybos narių
- Nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 27 savivaldybės tarybos narių
- Nuo 100 000 iki 300 000 gyventojų – 31 savivaldybės tarybos narys
- Nuo 300 000 iki 500 000 gyventojų – 41 savivaldybės tarybos narys
- Daugiau kaip 500 000 gyventojų – 51 savivaldybės tarybos narys
Kaimyninėje Latvijoje šiuo metu yra 119 savivaldybių, kuriose dirba 1614 tarybos nariai. Lietuvoje 60 savivaldybių tarybose dirba nedaug mažiau narių – 1502. Nepaisant to, iniciatyvų mažinti jų skaičių nėra.
Tačiau kalbama apie Seimo narių skaičiaus mažinimą nuo 141 iki 121 parlamentaro. Šis pasiūlymas siejamas su gyventojų skaičiaus sumažėjimu.
1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų. Dabar jų skaičius yra sumažėjęs iki 2,8 mln. gyventojų, rašo novayagazeta.ee.
Seimo nariai balsavo už tai, kad dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo būtų rengiamas referendumas. Už tai balsavo 58, prieš – 42, o susilaikė – 2 parlamentarai.
Referendumas dėl Konstitucijos 55 straipsnio keitimo vyks gegužės 12 dieną kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu bei referendumu dėl dvigubos pilietybės.
