„Krašto apsaugos tarnyba yra mūsų atsakas į naują geopolitinę grėsmę“, – prieš balsavimą įstatymų leidėjams sakė Latvijos gynybos ministrė Inara Murniece.
„Kadangi Rusija brutaliai įsiveržė į Ukrainą, galime užtikrinti, kad Latvija bus apsaugota tik taikant kompleksinius gynybos sprendimus, kurie apima ne tik ginklų sistemas, bet ir didelę visuomenės dalį, pasirengusią kariniams veiksmams“, – pridūrė ji.
Latvija atsisakė privalomosios tarnybos praėjus keleriems metams po įstojimo į NATO.
Nuo 2007 metų Europos Sąjungos narės kariuomenę sudaro profesionalūs kariai ir Nacionalinės gvardijos savanoriai, kurie savaitgaliais ne visą darbo dieną tarnauja pėstininkų pajėgose.
Mažiau nei du milijonus gyventojų turinčioje Latvijoje šiuo metu yra tik 7500 aktyviosios tarnybos karių ir nacionalinės gvardijos narių, kuriuos remia 1500 NATO karių.
Privalomoji karinė tarnyba bus taikoma vyrams nuo 18 iki 27 metų, o ją atlikti bus galima keliais būdais.
Taip pat bus numatyta alternatyvi nekarinės tarnybos galimybė tiems, kurie dėl sveikatos ar religinių priežasčių negali atlikti karinės tarnybos, numatyta išimčių studijuojantiems.
18–27 metų vaikinai ir merginos gali savanoriškai atlikti krašto apsaugos tarnybą.
Pirmasis šaukimas bus savanoriškas, tikimasi, kad savanoriai prašymus pateiks iki gegužės 15 dienos, o tarnybą pradės nuo liepos 1 dienos. Nuo 2024 metų sausio 1 dienos Krašto apsaugos tarnyba bus privaloma.
Prezidentas dar turi uždegti žalią šviesą, kad privalomoji karinė tarnyba įsigaliotų.
