Dalies Vakarų politikų ir aktyvistų raginimų skelbti diplomatinį Pekino žiemos olimpinių žaidynių boikoto Latvija negirdi. Nors Lietuvos ir Estijos pareigūnai į Kiniją nevyks, Latvijai per žaidynes atstovaus šalies ambasadorė Pekine Maija Manika.
Kiek anksčiau šią savaitę dar viena Lietuvos kaimynė Lenkija paskelbė, kad į žaidynes vyks pats šalies prezidentas Andrzejus Duda, kur susitiks ir su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.
Kad šalies diplomatai nevyks į Pekiną, jau paskelbė JAV, Australija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Japonija, Belgija, Danija. Pirmoji pasaulyje apie boikotą, beje, paskelbė Lietuva – dar gruodžio 3 dieną.
Atitinka užsienio politiką
Vis dėlto kaimyninė Latvija dar tą patį gruodį pranešė, kad valstybei – diplomatine prasme – Pekine bus atstovaujama. Olimpinės žaidynės vyks nuo vasario 4 iki 20 dienos.
Prezidentas E.Levitas jau tada pranešė, kad į olimpines žaidynes nevyks – tiesiog palinkės sportininkams sėkmės, bet dėl „įvairių priežasčių“, visų pirma, epidemiologinių suvaržymų pats į Kiniją nekeliaus.
Tačiau tuoj pat pranešta, kad Latvijai Pekino olimpinėse žaidynėse atstovaus ambasadorė, Pekine dirbanti M.Manika.
Kitaip tariant, prie diplomatinio boikoto nesijungiama – Rygoje svarstoma, esą taip elgiamasi atsižvelgiant į tai, kad į žaidynes vyks net 57 Latvijos sportininkai. 32 iš jų yra individualių sporto šakų atstovai, dar 25 yra olimpinės ledo ritulio rinktinės nariai.
U.A.Berzina-Čerenkova: Latvija nenori garsiai šaukti ir nevadina to boikoto, bet akivaizdu, kad nuo renginio iš esmės nusisuka.
Rygos Stradinio universiteto Kinijos studijų centro vadovė Una Aleksandra Berzina-Čerenkova 15min teigė, kad elgiamasi pagal dabartinę Latvijos užsienio politikos darbotvarkę.
„Stengiamasi laikytis tyliau, bet elgiamasi maždaug europietiškai, vakarietiškai. Latvija nenori garsiai šaukti ir nevadina to boikoto, bet akivaizdu, kad nuo renginio iš esmės nusisuka“, – tvirtino analitikė.
Jos vertinimu, Latvijos užsienio politika šiuo metu panaši į Estijos. Šios šalies užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets neseniai kalbėjosi su Kinijos diplomatijos vadovu ir pabrėžė, kad laikosi „vienos Kinijos“ politikos.
„Bet ji tuo pačiu metu kalbėjo ir apie vertybes. Latvija bando elgtis panašiai“, – sakė U.A.Berzina-Čerenkova.
Estai nevyks, Lenkija siunčia prezidentą
Pekine, tiesa, nebus ne tik Lietuvos, kuri pastaraisiais mėnesiais konfliktuoja su Kinija dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo ir ten šiuo metu net neturi diplomatų, bet ir Estijos atstovų.
Šią savaitę visos pagrindinės Estijos valdžios institucijos patvirtino, kad į Kiniją nekeliaus nė vienas pareigūnas. Ten nebus nei prezidento Alaro Kario, nei premjerės Kajos Kallas, nei užsienio reikalų ministrės E.M.Liimets, nei kultūros ministro Tiito Teriko.
A.Karis, tiesa, dar gruodį paskelbė, kad nevyks į olimpines žaidynes dėl „politinių priežasčių“. E.M.Liimets lapkritį pareiškė, kad sportininkai turėtų spręsti dėl dalyvavimo olimpiadoje, o politikai – dėl diplomatinio boikoto.
Kaip minėta, anksčiau šią savaitę Lenkija patvirtino, kad į Pekiną keliaus prezidentas A.Duda. Analitikai sako, kad Lenkija kitu keliu nei Lietuva santykiuose su Pekinu žengia pirmiausia dėl ekonominių išskaičiavimų.
Lenkija pastaruoju metu iš tikrųjų gerai sutaria su Kinija. A.Duda pernai netikėtai pats pasirodė 17+1 formato viršūnių susitikime, nors kitos regiono valstybės atsiuntė žemesnio rango pareigūnus.
Šalies prezidentas yra jau ne kartą sakęs, kad Lenkija nori pasinaudoti savo patogia geografine padėtimi ir padidinti šalies vaidmenį ES ekonominiame bendradarbiavime su Kinija.
Nevienodi vertinimai
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki gruodžio pradžioje paskelbė, kad JAV diplomatai boikotuos Pekino žiemos olimpines žaidynes dėl Kinijos „vykdomo genocido ir nusikaltimų žmogiškumui Sindziange bei kitų žmogaus teisių pažeidimų“.
Prie boikoto netrukus prisijungė kelios kitos valstybės, įskaitant Lietuvą. Bet ES šį pusmetį pirmininkaujanti Prancūzija jame nedalyvauja – manoma, kad taip elgiamasi dėl to, kad 2024 metų vasaros olimpiada vyks Paryžiuje, ir baiminamasi atsakomojo boikoto.
Prancūzija yra išreiškusi norą, kad poziciją koordinuotų visos 27 ES šalys narės, bet nepanašu, kad taip atsitiks. Čekijos prezidentas Milošas Zemanas jau sukritikavo diplomatinio boikoto iniciatyvą.
Kelios valstybės – Naujoji Zelandija, Švedija, Slovėnija, Austrija, Nyderlandai – irgi paskelbė, kad jų diplomatų žaidynėse nebus. Bet jie ten esą nevyks tik dėl priežasčių, susijusių su COVID-19 suvaržymais.
Prancūzija, Italija, Norvegija, Suomija savo atstovus į Kiniją siųs – kaip ir Latvija, Rumunija, Čekija, Airija bei Graikija. Vokietija, viena svarbiausių ES šalių narių, ir Ispanija dar nėra apsisprendusios.
