Latvijos parlamentas per galutinį svarstymą Stambulo konvenciją patvirtino 51 balsu.
Latvija kiek anksčiau taip pat įteisino tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Lietuva kol kas neįteisino partnerystės ir neratifikavo Stambulo konvencijos.
Kaip ketino valdančioji koalicija, Konvencija buvo patvirtinta su išlyga, kad ją įgyvendindama Latvija taikys Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, principus ir normas, ypač susijusias su žmogaus teisių apsauga, moterų ir vyrų lygybe, santuokos, šeimos, tėvų ir vaikų teisių apsauga ir skatinimu.
Stambulo konvencija įsigalios pirmąją mėnesio dieną po trijų mėnesių nuo ratifikavimo dokumento deponavimo dienos.
Diskusijose dėl Stambulo konvencijos, kurios be pertraukos truko apie penkias valandas, dominavo opozicijos kritika tiek dėl teksto „rizikos“, tiek dėl kolegų, daugiausia žaliųjų ir valstiečių, pasirinkimo vis dėlto ją paremti.
-
Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos
-
Teisininkė I.Michailovič: „Anonimiškumas tapo antrąja moters prigimtimi“
-
Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl Stambulo konvencijos
-
Latvijos vyriausybė pritarė įstatymo projektui dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo
-
Latvija įteisino tos pačios lyties žmonių partnerystę, opozicija žada referendumą jai atšaukti
Konvencijos kūrėjai ir šalininkai sako, kad ji suteikia naujų instrumentų, kaip pažaboti smurtą prieš moteris. Pavyzdžiui, šalis gali pasitelkti konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimus ir gerąją kitų šalių praktiką.
Katalikų bažnyčia ir kiti kritikai nuogąstauja dėl pareigos pareigą įtraukti į visų švietimą mokymą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“, nes pastarieji reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą, o tai esą gali būti svetima tėvų vertybėms.
Lietuva liko vienintelė
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė 15min sakė, kad šis Latvijos žingsnis siunčia labai aiškią žinutę.
„Sveikinu Latvijos Saeimą priėmus svarbų politinį sprendimą ir ratifikavus Stambulo konvenciją. Ratifikavimas siunčia labai aiškią žinutę tiek Latvijos gyventojams, tiek žmonėms, stebintiems Latviją iš užsienio, bei Vakarų valstybėms, kad Latvija smurtą prieš moteris, smurtą lyties pagrindu laiko grubiu žmogaus teisių pažeidimu.“
Jos teigimu, tai įrodo, jog kaimyninė valstybė yra pasirengusi sistemiškai kovoti, pasitelkdama visas egzistuojančias naujausias ir svarbiausias kitose šalyse išbandytas praktikas.
„Deja, dar vienas faktas yra tas, kad Lietuva lieka vienintelė iš trijų Baltijos šalių iki šiol neratifikavusių konvencijos. Tai turėtų būti gėdinga lietuvių politikams ir tuo pačiu šis žingsnis siunčia signalą, jog vis dėlto Lietuva turėtų išstoti iš to slogaus konvencijos neratifikavusių šalių klubo, priimti politinį sprendimą ir pasakyti tiek Lietuvos visuomenei, tiek mus stebinčioms Vakarų valstybėms, kad šioje šalyje smurtas prieš moteris, smurtas lyties pagrindu yra laikomas grubiu žmogaus teisių pažeidimu“, – komentavo J.Juškaitė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, jog, ratifikuodama konvenciją, Latvijos Saeima pabrėžė, kad laikysis jos su sąlyga, kad ji neprieštaraus šalies Konstitucijai.
„Anksčiau Konstitucinis teismas būtent nurodė, kad konvencija nekelia jokių priešpriešų su Konstitucija. Manau, kad tai buvo politinis ėjimas visuomenei nuraminti, kuris realybėje iš esmės neturi jokios teisinės ar kažkokios kitos prasmės, išskyrus komunikacinę.“
Pasak J.Juškaitės kitų valstybių pavyzdis rodo ir Latvijos lygiai taip pat parodys, kad, ratifikavus konvenciją, pasaulis nesugriūva.
„Tai pademonstruos, kad tos apokaliptinės idėjos, apie kurias dažnai kalbama kaip nutinkančias valstybėse, kuriose ratifikuota konvencija, matyt, neišsipildys ir Latvijoje. Politikams, kurie Lietuvoje dvejoja dėl Stambulo konvencijos arba yra nusistatę priešiškai, linkiu įsivertinti savo pačių atsakomybę, tai, kad jie turėtų prisidėti prie smurto artimoje aplinkoje ir apskritai smurto prieš moteris mažinimo, ir priimti teisingą sprendimą – prisidėti prie Stambulp konvencijos ratifikavimo“.
Nerimauja dėl švietimo
Lietuvos vyskupų konferencija mano, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti daliai žmonių morališkai nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
„Ypatingą susirūpinimą kelia (...) nuostatos ją pasirašiusioms šalims uždedančios pareigą įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“, nes pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą.
Bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą, keliantį pagrįstą nerimą“, – prieš kelerius metus konvenciją komentavo Lietuvos vyskupų konferencija.
