Latvijos parlamentas dvigubą pilietybę įteisino dar 2013 metais. Pilietybės įstatymo pataisų projektas rengtas dvejus metus ir yra labai panašus į siūlomą Lietuvos referendume.
Į dvigubą pilietybę Latvijoje gali pretenduoti buvę tremtiniai ir jų palikuonys, šiuo metu gyvenantys kitose šalyse. Taip pat ir latviai, turintys NATO, Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos sutarčiai priklausančių šalių pilietybę.
Tačiau Lietuva kol kas yra tarp valstybių, kur daugybinę pilietybę leidžia tik labai retais, išimtiniais atvejais.
Referendumo rengėjai siūlo, kad mūsų šalies piliečiai, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, galėtų ją išsaugoti, jei įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę.
Tokia galimybė būtų taikoma asmenims, įgijusiems ES, NATO, EBPO valstybių narių pilietybes.
2019 m. Lietuvoje su prezidento rinkimais vyko referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, bet tada neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti dvigubos pilietybės galimybę, jei kitos šalies pilietybė įgyta atkūrus Nepriklausomybę.
Siekė palikti galimybę
Pasak Latvijos politologo F.Rajevskio, jų šalyje didelių pokyčių priėmus įstatymą neįvyko.
„Mūsų emigracijos skaičiai buvo milžiniški, todėl įstatymas dėl dvigubos pilietybės praktiškai niekaip nepaveikė Latvijos gyventojų, tačiau tai buvo labai svarbu išvykusiems.
Pastebėjome, kad labai išaugo emigrantų įsitraukimas į šalies gyvenimą, sprendimų priėmimus. Jie jaučiasi labiau „savais“.
