Aktyviausi rinkėjai buvo Kuržemėje, kur balsavo 54,54 proc. rinkėjų, Vidžemėje – 64,41 proc., Žemgalėje – 51,5 proc., Latgaloje – 45,83 proc.
Rygoje iki 16 val. balsavo 54,22 proc. rinkėjų.
Iš viso Latvijoje 7 val. vietos laiku atsidarė 950 balsavimo apylinkių, kurios veiks iki 22 val. vakaro, o pirminiai plebiscito rezultatai bus pradėti skelbti jau po kelių valandų. Užsienyje rinkimų apylinkės veikia 41 šalyje.
Latvijoje šeštadienį vyksta balsavimas referendume dėl Konstitucijos pataisų, suteikiančių rusų kalbai antrosios valstybinės statusą.
Latvijos rusakalbių mažuma, sudaranti maždaug vieną trečdalį šalies gyventojų, mano, kad oficialaus statuso suteikimas rusų kalbai padarytų galą tam, ką ji vadina 20 metų trunkančia diskriminacija.
Etniniams latviams referendumas, kuriuo tikslas yra papildyti Latvijos Konstitucijos 4, 18, 21, 101 ir 104 straipsnius rusų kalbos kaip antrosios valstybinės kalbos apibūdinimu, – tai šiurkštus mėginimas pasikėsinti į Latvijos nepriklausomybę, kuri buvo atgauta prieš 20 metų.
Referendumą inicijavo radikali rusakalbių bendrija „Gimtoji kalba“ („Rodnoj jazyk“), kuriai vadovauja Vladimiras Lindermanas, Jevgenijus Osipovas ir Aleksandras Gaponenka, sugebėjusi užsitikrinti daugiau nei 10 proc. rinkėjų balsų.
Kad referendumas pavyktų, už pataisas turi balsuoti ne mažiau kaip 772 583 piliečiai – pusė visų balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių.
Latvijos prezidentas referendume balsavo už išskirtinio latvių kalbos statuso išlaikymą
Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis, šeštadienį viešintis Lenkijoje su darbiniu vizitu, savo šalies ambasadoje Varšuvoje balsavo referendume dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai, nepritardamas šiam pasiūlymui, pranešė jo atstovė Liga Krapanė.
„Prezidentas balsavo palaikydamas latvių kalbą“, – ji sakė naujienų agentūrai BNS.
Pasak jos, Lenkijos žiniasklaida rodė didelį susidomėjimą šiuo referendumu – žurnalistai klausinėjo Latvijos vadovo, kodėl yra labai svarbu balsuoti už išskirtinio latvių kalbos išlaikymą.
Latvijos ambasada Varšuvoje buvo informuota, jog į joje veikiančią balsavimo apylinkę atvyks autobusas su 100 Latvijos piliečių, nurodė L.Krapanė.
Latvijos prezidento delegacijos nariai taip pat balsavo ambasadoje, o vėliau išvyko į oro uostą skristi į savo šalį.
Prieš prasidedant balsavimui Andris Berzinis paragino piliečius atsakingai pareikšti savo valią ir užtikrinti, kad latvių kalba išliktų vienintele valstybine.
Tikimasi, kad A.Bėrzinis pranešimą apie referendumo rezultatus padarys sekmadienio rytą.
Prieš prasidedant balsavimui A.Berzinis paragino piliečius atsakingai pareikšti savo valią ir užtikrinti, kad latvių kalba išliktų vienintele valstybine.
Buvęs Latvijos prezidentas peikia referendumo iniciatorius
Buvęs Latvijos prezidentas Guntis Ulmanis šeštadienį, balsavęs referendume dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine, papylė kritikos referendumo sumanytojui Vladimirui Lindermanui už „norą išbandyti liaudies nervų sistemą ir patvirtinti savo gebėjimus kurstyti neramumus“.
Rygos 1-ojoje gimnazijoje įrengtoje rinkimų apylinkėje G.Ulmanis balsavo prieš Latvijos konstitucijos pataisas, kuriomis rusų kalbai būtų suteiktas antrosios valstybinės kalbos statusas.
Paklaustas, ar nenumatąs įtampos visuomenėje po referendumo, G.Ulmanis atsakė, kad įtampa turbūt jau dabar pasiekė aukščiausią lygį, o ateityje svarbiausia – nesukelti tautinės nesantaikos.
Būtų gerai, kad visi žmonės suprastų, jog referendumas – iš esmės yra provokacija, kuria tikrinama tautos bendrumo psichologija – ar tauta susiskaldžiusi, ar vieninga, ir kas pasikeitė per 20 metų po Atmodos (Prabudimo), pažymėjo jis.
„Politikai turi dirbti, nevyriausybinėms organizacijoms taip pat bus daug darbo“, – pridūrė buvęs prezidentas.
Jo nuomone, referendumo iniciatorius V.Lindermanas puikiai supranta, kad latvių kalba Latvijoje liks vienintelė valstybinė kalba, ir, akivaizdu, kad jis tik „nori išbandyti liaudies nervų sistemą bei patvirtinti savo neramumų kurstytojo vaidmenį“.
„Man jis svetimas žmogus, aš jo neketinu vertinti. Jis nevertas, kad būtų apie jį daug kalbama“, – pažymėjo G.Ulmanis.
Referendumas nieko nepakeis visuomenėje, bet politikus privers pagalvoti, mano jis.
„Manau, kad partijos nesugebėjo savo programose atskirti valstybinės svarbos klausimų, dėl kurių nereikėtų ginčytis, ir tuos, kuriais jie gali dar pasiginčyti. Teks rimtai peržiūrėti partijų programa, nes kalbai ir tautiniam identiškumui jose skirta nedaug vietos“, – sakė G.Ulmanis.
Jis pripažino, kad šiuo metu esama problemų tarp rusiškai ir latviškai kalbančių gyventojų – tai rodo referendumas.
Referendumas nieko nepakeis visuomenėje, bet politikus privers pagalvoti, mano Guntis Ulmanis
„Šis referendumas parodė kad mūsų santykiuose nėra taip gerai, kaip mums norėtųsi. Tiesa, buityje aš neturiu jokių problemų ir manau, daugelis jų neturi, bet kai referendume mes kalbame apie kolektyvinį mastymą ir tautų santykius, tos problemos egzistuoja“, – paaiškino G.Ulmanis.
Referendumą Latvijoje stebintis G.Songaila sako, kad rusakalbiuose regionuose balsuojama aktyviau
Su Tautininkų sąjungos delegacija Latvijoje šeštadienį vykstantį balsavimą stebintis parlamentaras Gintaras Songaila teigia, kad vietovėse, kur gyvena daugiau rusakalbių, fiksuojamas didesnis balsuojančiųjų aktyvumas.
„Mes pastebėjime, kad slaviakalbėse apylinkėse aktyvumas didesnis, kai kuriuose apylinkėse jis 12 val. jau viršija 50 proc. – tas rodo, kad yra daug balsuotojų, kurie gali pasisakyti ir už rusų kalbą“, – BNS telefonu iš Latvijos sakė G.Songaila.
Vienoje Kraslavos mokyklų rinkimus stebintis Lietuvos parlamentaras taip pat pastebi, kad į balsavimo slaptumą čia žiūrima liberaliau, nei įprasta Lietuvoje.
„Pavyzdžiui, čia, kur aš esu, tai, sakyčiau, nepakankamai yra izoliuotos balsavimo kabinos, būna ir po du ateina balsuoti“, – pastebėjimais dalijosi parlamentaras.
Jis taip pat sakė, kad iki pietų balsuoti ėjo daugiau žmonių, vėliau jų srautas šiek tiek atslūgo.
Tautininkų sąjungos delegacija, kurioje – Seimo nariai G.Songaila bei Kazimieras Uoka, šeštadienį lankosi Daugpilyje ir Kraslavoje. Pasak K.Uokos, pasirinktas regionas, kuriame daugiausiai gyvena rusakalbiai gyventojai.
Visi 16 delegacijos narių referendumui stebėti, pagal Latvijos įstatymus, gavo Latvijos tautininkų – Nacionalinės vienybės partijos – įgaliojimus.
