Premjeras K.Karinis pareiškė vėl sieksiantis posto ir inicijuosiantis daugumos formavimą. Koaliciją planuojam formuoti tokią pačią kaip iki šiol.
Oficialų valdžios formavimą planuojama pradėti pirmadienį. Susitikimas numatytas ir su Latvijos prezidentu Egilu Levitu.
Koalicija galima su „Jungtiniu sąrašu“, Nacionaliniu susivienijimu ir partija „Už plėtrą/Už!“.
Dar šeštadienį premjeras teigė sunkiai įsivaizduojantis derybas su Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, kol šios narys yra Ventspilio meras Aivaras Lembergas, sulaukęs sankcijų bei įtariamas korupcija.
Sekmadienį suskaičiavus daugiau kaip 97 proc. balsų, pirmauja K.Karinio partija „Naujoji vienybė“, kurią palaikė 18,9 proc. rinkėjų. Toliau rikiuojasi opozicinė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) su 12,5 proc. balsų ir kelias regionines partijas vienijantis „Jungtinis sąrašas“, surinkęs beveik 11 proc. balsų.
Tik aštuonios partijos ar sąrašai peržengė 5 proc. barjerą ir užsitikrino atstovavimą 100 vietų Saeimoje. Tarp jų – centro dešinysis „Nacionalinis susivienijimas“ ir centristinė partija „Už plėtrą/Už!“, kurios abi yra dabartinės K. Karinio mažumos koalicinės vyriausybės narės.
Remiantis naujausiais Centrinės rinkimų komisijos tinklalapyje pateiktais duomenimis, „Naujoji vienybė“ naujos sudėties parlamente gali gauti 23 mandatus, ŽVS – 16 mandatų, „Jungtinis sąrašas“ ir „Nacionalinis susivienijimas“ – po 13 mandatų, „Pažangieji“ bei „Už stabilumą!“ – po 10 mandatų, o „Pirmiausia – Latvija“ – 9 mandatus.
Vis dėlto padėtis dar gali pasikeisti, kai bus paskelbti galutiniai rezultatai.
Nė vienai partijai, atstovaujančiai Latvijos etninei rusų mažumai, kuri sudaro daugiau kaip 25 proc. iš 1,9 mln. šalies gyventojų, nepavyko užsitikrinti vietų parlamente.
Šeštadienį vykę rinkimai buvo itin skaudus smūgis „Santarvei“ – Maskvai palankiai partijai, kurią tradiciškai rėmė dauguma Latvijos rusakalbių rinkėjų, įskaitant baltarusius ir ukrainiečius.
Socialdemokratinė „Santarvė“ surinko vos 4,8 proc. balsų. Tuo metu 2018 metais ją palaikė beveik 20 proc. rinkėjų, tačiau partija, nors gavo daugiausiai balsų, į derybas dėl vyriausybės nebuvo pakviesta.
Rinkėjų aktyvumas siekė 59,42 procento, nurodė Centrinė rinkimų komisija. Tai kone 5 proc. daugiau nei per 2018-ųjų rinkimus.
Šie rinkimai pasižymėjo didesniu aktyvumu ir prie balsadėžių atėjo 59,14 proc. rinkėjų. Toks aktyvumas siejamas su visuomenės susitelkimu ir siekiu, kad šį kartą rinkimų rezultatų nelemtų rusakalbių bendruomenė.
„Susitelkti aplink vėliavą“
Stebėtojai teigia, kad vasario 24 dieną Rusijos pradėta invazija į Ukrainą padarė didelę įtaką rinkėjų požiūriui ir lėmė gilų susiskaldymą tarp nepritariančių karui rusakalbių ir palaikančiųjų jį. Pagrindinis rinkimų klausimas buvo Latvijos ekonominė padėtis, įskaitant sparčiai kylančias energijos kainas.
„Nei aš, nei mano vyriausybė, nei mano šalis nereaguoja į baimę“, – šeštadienį pasibaigus balsavimui naujienų agentūrai AFP sakė K. Karinis.
„Mes ir toliau investuosime į savo, kaip NATO valstybės narės, gynybą“, – pridūrė jis.
K.Karinis sakė, kad tikisi, jog konsultacijos dėl naujos vyriausybės sudarymo prasidės pirmadienį.
Latvijos prezidentas Egilas Levitas pirmadienį pakvies į Rygos pilį į Saeimą išrinktų partijų atstovus. Apie tai valstybės vadovas sekmadienį pranešė socialiniuose tinkluose.
Per tą susitikimą bus aptariami uždaviniai naujai vyriausybei.
E. Levitas padėkojo balsus atidavusiems latviams, jo žodžiais, pademonstravusiems, kad visuomenė neabejinga šalies ateičiai.
Politikos ekspertas Marcis Krastinis prieš balsavimą teigė, kad K. Karinis „greičiausiai“ bus paskirtas ministru pirmininku, priklausomai nuo to, kiek mažesnių partijų jį parems.
„Rusų įsiveržimas į Ukrainą padeda K. Kariniui užsitikrinti rinkėjus Latvijoje, nes tokiais laikais žmonės linkę susitelkti aplink vėliavą“, – sakė M.Krastinis.
Audra „tik stiprės“
„Rezultatai nėra blogi, bet blogai tai, kad „Už stabilumą!“ pateks į parlamentą“, – AFP sakė aštuoniolikmetis studentas Jevgenijus iš Rygos.
Vienas rinkėjas sakė, kad už ką balsuoti apsisprendė atsižvelgdamas į netoliese vykstantį karą.
„Man 83 metai, išgyvenau sovietų ir vokiečių karines okupacijas... Šiandien renkuosi pagal tai, kuri partija labiausiai palaiko Ukrainą prieš Rusijos invaziją“, – AFP sakė Verneris Karklinis.
Savo balsą atidavęs prezidentas E.Levitas sakė: „Žmonės mato, kad mes jau esame audroje, bet ji tik stiprės, ir tai verčia žmones daugiau galvoti apie savo ir savo šalies ateitį.“
Prieš balsavimą E.Levitas perspėjo žmones neremti rusakalbių bendruomenės politikų, kurie „Rusijos invazijos pradžioje nesiryžo aiškiai įvardyti, kas yra agresorius, o kas – auka“.
Darbą baigianti vyriausybė tvirtai rėmė Ukrainą, padidino išlaidas gynybai ir siekė didesnio energetinio saugumo.
Kai kurie Latvijos rusakalbiai teigia, kad nuo karo pradžios pablogėjo oficialus požiūris į juos, ir mano, kad kvestionuojamas jų kalbinis ir kultūrinis identitetas.
„Santarvės“ partija pasmerkė Rusijos invaziją, tačiau ne taip garsiai pasisakė apie kaltinimus, kad Rusijos pajėgos vykdo žiaurius žmogaus teisių pažeidimus.
Tačiau Europos Parlamento narys Nilas Ušakovas, atstovaujantis partijai „Santarvė“, teigė, kad ji prarado paramą, nes kritikavo Maskvos veiksmus.
„Santarvė“ turėjo pasirinkti, ar elgtis atsakingai, ar populistiškai žaisti su nacionaliniu saugumu ir valstybės interesais, -naujienų agentūrai LETA sakė N.Ušakovas. – Mūsų partija priėmė aiškų sprendimą ir pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje, ir mes šios pozicijos nekeisime.“
