Numatytas pataisas dar turėtų patvirtinti Saeima.
Latvijos švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė leisti universitetams ir kolegijoms, kuriuose mokslo programos dėstomos kita nei Švietimo įstatyme numatyta kalba, leisti tęsti šias programas, kol baigsis jų akreditacijoje nurodytas terminas. Tačiau nuo 2019 metų sausio 1 dienos naujų studentų į tokias programas nebeturėtų būti priimama.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, mokymas užsienio kalba gali būti vykdomas tik programose, kuriose jis yra būtinas programų tikslams įgyvendinti. Tokios yra kalbų ir kultūrų mokymo programos.
Ministerija savo pasiūlymą grindžia tuo, kad atsižvelgiant į švietimo įstatymo pataisas dėl dėstymo kalbos vidurinio ugdymo pakopos programose, būtina taip pat nustatyti griežtas dalykų dėstymo kalbos sąlygas universitetuose ir kolegijose.
Kadangi vyriausybė reguliuoja švietimo programų įgyvendinimo sąlygas ir jų akreditavimo kriterijus, ji turi teisę nustatyti, kuria kalba tos programos bus įgyvendinamos, sako Latvijos švietimo ir mokslo ministerija.
Kaip ministerijos atstovas informavo naujienų agentūrą BNS, pakeitimai, dabar reguliuojantys dėstymo kalbą privačiuose universitetuose, atsirado neseniai patvirtinus kitas švietimo įstatymo pataisas, numatančias laipsnišką perėjimą į mokymąsi latvių kalba visose mokyklose. Anksčiau mokymosi kalba buvo reguliuojama tik valstybiniuose universitetuose, tačiau visos aukštojo mokslo įstaigos atlieka valstybės joms deleguotą švietimo funkciją, tad tokie pakeitimai yra privalomi ir privačiose įstaigose.
Universitetuose ir toliau bus galima mokytis viena iš ES kalbų. Latvijos valstybiniuose universitetuose mokymas ES kalbomis leidžiamas tik išskirtiniais atvejais, kai programos yra skirtos užsienio studentams arba numatytos tarptautinio bendradarbiavimo sutartyse. Tačiau užsienio studentai privalo mokytis latvių kalbos, jeigu jų studijos šalyje trunka ilgiau nei šešis mėnesius.
Anksčiau Latvijos privačių universitetų asociacijos prezidentas, aukštosios verslo mokyklos „Turiba“ rektorius Aldis Baumanis agentūrai sakė, kad tokios pataisos neigiamai paveiks aukštojo mokslo eksportą – sumažins studentų iš užsienio skaičių ir biudžeto pajamas. Pasak jo, šis sprendimas yra neapgalvotas ir priimtas prieš rinkimus.
Pernai maždaug trečdalis studentų privačiose Latvijos aukštosiose mokyklose mokėsi rusų kalba.