Ji nurodė, kad šie žmonės yra viena trijų asmenų šeima ir du atskiri prieglobsčio prašytojai, kurių vienas artimoje ateityje planuoja išvykti į kitą šalį.
S.Zalcmanė neigė, kad prieglobsčio prašytojai, kurie sutiko būti perkelti į Latviją, šią valstybę nuo pat pradžių rinkosi kaip tranzitinę šalį. Pasak jos, pagrindinė problema – kad į Latviją perkeliami asmenys apie šalį žino labai mažai, o trijų mėnesių, kurie jiems skiriami pasirengti įsilieti į vietos visuomenę, nepakanka, kad jie pradėtų gyventi savarankiškai.
S.Zalcmanė pridūrė, jog pirmas dalykas, šokiruojantis daugumą prieglobsčio prašytojų, yra palyginti atšiaurus klimatas, dėl kurio daugelis jų pradeda sirgti.
S.Zalcmanės nuomone, „Latvija neatliko savo namų darbų“, nes nepateikė šiems pabėgėliams pakankamos ir objektyvios informacijos dėl to, ko jiems tikėtis atvykus.
Be to, žinių apie Latviją kiekis taip pat labai priklauso nuo šalies, iš kurios jie perkeliami: iš Graikijos perkeliami prieglobsčio prašytojai yra, palyginti, gerai informuoti, ko tikėtis Latvijoje, bet iš Italijos ir Turkijos siunčiami žmonės nebūna labai gerai supažindinti su čionykštėmis gyvenimo sąlygomis.
„Žinoma, žmonės atvyksta ir tikisi daug daugiau, nei galime duoti. Mūsų šalis neturtinga. Mes, socialiniai darbuotojai, iš kailio neriamės, kad šie žmonės žiemą turėtų tinkamų drabužių ir galėtų gauti įvairią pagalbą“, – sakė S.Zalcmanė.
Pasak jos, norėdama išspręsti paminėtas problemas, Latvija turėtų aiškiai apibrėžti savo politinę poziciją: „Arba mes remiame šiuos žmones ir iš tikrųjų bandome integruoti juos į visuomenę, arba tik priimame juos ir leidžiame jiems keliauti savais keliais; tai yra du visiškai skirtingi dalykai.“
„Saugių namų“ vadovės nuomone, jeigu Latvija nori, kad šie žmonės pasiliktų ir integruotųsi, visų pirma jiems turėtų būti skiriama daugiau laiko – ne trys mėnesiai – pasirengti. Antra, jiems turi būti skiriama papildoma materialinė parama, taip pat pagalba ieškant gyvenamosios vietos ir mokantis kalbos, nes be viso šito praktiškai neįmanoma dirbti Latvijoje.
S.Zalcmanė taip pat pripažino, jog prieglobsčio prašytojų, kurie buvo priimti ne pagal ES perkėlimo programą, mąstysena gerokai skiriasi: jie jaučia didesnį dėkingumą, kad valstybė suteikė jiems prieglobstį, ir dažniau nusprendžia pasilikti Latvijoje.
Per vienerius pastaruosius metus Latvija integravo keturias tokias šeimas, atvykusias ne pagal ES perkėlimo programą, nurodė S.Zalcmanė, kuri pridūrė, kad visos šios šeimos turi po kelis vaikus.
