Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis lapkričio 7 dieną pavedė J.Bordanui per dvi savaites, iki lapkričio 21 dienos, suformuoti naują koalicinę vyriausybę ir užtikrinti jai parlamento paramą. Jeigu konservatorių partijos kandidatui į premjerus nepavyks suformuoti vyriausybės per nurodytą laiką, prezidentas paskirs naują kandidatą.
J.Bordanas derybų dėl vyriausybės formavimo pakvietė keturias politines partijas: populistinę partiją „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV), „Už plėtrą/Už!“, Nacionalinį aljansą ir „Naująją vienybę“.
„Už plėtrą/Už!“ paragino R.Vėjuonį skirti naują kandidatą į vyriausybės vadovus.
Partijos lyderio Danielio Pavliuto laiške partijos nariams sakoma, kad „Už plėtrą/Už!“ informavo NKP lyderį J.Bordaną, jog partija nusprendė sustabdyti savo dalyvavimą J.Bordano vyriausybėje.
Savo laiške D.Pavliutas rašė, kad paprašė prezidento paskirti naują kandidatą į ministro pirmininko postą po valstybės nepriklausomybės šimtmečio minėjimo ir konsultacijų su partijomis. Tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos trūkumas yra pagrindinė derybų dėl vyriausybės formavimo nesėkmės priežastis, nurodė J.Pavliutas.
Pasak jo, esant tokiai padėčiai, kai keturios partijos užsitikrino vienodą rinkėjų paramą, deryboms vadovaujantis lyderis turėtų būti ne tik ryžtingas, bet ir diplomatiškas, ir vengti įžeidinėti partneres bei žiniasklaidą. D.Pavliutas pabrėžė, kad susiklosčius tokiai padėčiai vyriausybė negali būti priemonė vienos partijos tikslams pasiekti ir poreikiams patenkinti.
Be to, remiantis Finansų ministerijos skaičiavimais, J.Bordano pasiūlytame vyriausybės programos projekte numatytos priemonės, kurių įgyvendinimui iš valstybės biudžeto papildomai reikės 1,7–2,4 mlrd. eurų. Šios priemonės negali būti įgyvendinamos vykdant finansiškai atsakingą politiką.
Nacionalinio aljanso atstovai taip pat patvirtino, kad daugiau nedalyvaus koalicinės vyriausybės derybose.
Tuo metu susivienijimo „Naujoji vienybė“ atstovas Arvilas Aseradenas iš pradžių sakė, kad partija taip pat traukiasi iš derybų, tačiau vėliau naujienų agentūrai BNS patikslino, kad galutinis sprendimas dėl dalyvavimo vyriausybėje bus priimtas 16 val. per partijos valdybos posėdį.
Vienas Nacionalinio aljanso pirmininkų Raivis Dzintaras taip pat išreiškė nuomonę, kad J.Bordano galimybės suformuoti vyriausybę faktiškai yra išnaudotos.
Per trečiadienį surengtą spaudos konferenciją J.Bordanas savo ruožtu pareiškė, kad senosios „oligarchinės“ partijos išdavė šalį, pasitraukusios iš vyriausybės formavimo proceso.
J.Bordanas kritikavo iš derybų pasitraukusias partijas už jų veiksmus ir už tai, kad jos neva nenori nagrinėti vyriausybės deklaracijos ir NKP pateiktų projektų.
Tai reiškia, kad Latvija dar kurį laiką neturės „permainų vyriausybės“, pareiškė J.Bordanas. Jis pridūrė, kad NKP sunkiai dirbo nuo pirmosios dienos ir paruošė keletą dokumentų, kurie galėtų tapti vyriausybės programos pagrindu.
Tuo metu Žaliųjų ir valstiečių sąjungos valdybos pirmininkas Armandas Krauzė sakė, kad logiška būtų kitą kandidatą skirti iš KPV LV partijos, nes rinkimuose ji surinko daugiausiai balsų iš visų centro dešiniųjų partijų.
Jis taip pat apgailestavo, kad kol kas šio principo nėra laikomasi, nes KPV LV kandidatui į ministrus pirmininkus Aldžiui Gobzemui nebuvo pirmam pasiūlyta formuoti vyriausybę.
Pasak A.Krauzės, neatmetama, kad prezidentas R.Vėjuonis turi numatęs kitą kandidatą.
„Todėl sunku numatyti, koks bus prezidento sprendimas“, – sakė jis.
Anot A.Krauzės, Žaliųjų ir valstiečių sąjungą yra pasiruošusi bendradarbiauti su bet kuriuo prezidento paskirtu kandidatu ir dalyvauti koalicinės vyriausybės formavime.
„Politikoje reikia mokėti ieškoti kompromisų, o raudonas linijas reikia brėžti atsargiai. Mes esame pasiruošę bendradarbiauti su visomis į parlamentą išrinktomis partijomis“, – pareiškė A.Krauzė.
