„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2014 06 19 /13:08

Latviai papildė konstituciją: nacija virto tauta

Latvijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį pritarė tam, kad šalies konstitucija būtų papildyta preambule.
Latvijos vėliava
Latvijos vėliava / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Už atitinkamą įstatymo projektą balsavo 69 Seimo nariai, prieš pasisakė 28.

Prieš preambulę balsavo opozicinės prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ frakcijos deputatai.

Įstatymo projekto priėmimas buvo palydėtas plojimais.

Konstitucijos pataisos svarstomos trijuose skaitymuose ir joms priimti būtinas mažiausiai dviejų trečdalių posėdyje dalyvaujančių parlamentarų pritarimas.

Nauja Latvijos Konstitucija teigia: „Latvijos Respublika, paskelbta 1918-ųjų lapkričio 18 d., sukurta sujungus istoriškai latvių gyvenamas žemes, remiantis latvių tautos valia ir apsisprendimo teise, kad būtų garantuotas latvių tautos, kalbos ir kultūros gyvavimas ir augimas per amžius ir kad būtų užtikrinta tautos ir kiekvieno jos nario laisvė ir gerovė.

Latvių tautos tapatybė Europos kultūroje remiasi tautinėmis latvių tradicijomis, latvių kalba, universaliomis žmogiškosiomis ir krikščioniškosiomis vertybėmis. Latvių kalba yra visuomenės demokratinio dalyvavimo ir tvirtumo pagrindas. Pagrindinės Latvijos visuomenės vertybės yra laisvė, dorumas, teisingumas, solidarumas, lygybė, šeima ir darbas.Kiekvienas visuomenės narys rūpinasi savimi, savo mylimais žmonėmis, visos visuomenės gerove, o su kitais žmonėmis, valstybe, aplinka, gamta ir ateities kartomis elgiasi vadovaudamasis atsakomybės jausmu.
 
Būdama lygiateise tarptautinės bendruomenės nare Latvija gins savo interesus ir prisidės prie žmogiškos, tvarios ir demokratinės Europos kūrimo.

Dieve, saugok Latviją!“

Per svarstymą „Santarvės centro“ frakcijos vadovo pavaduotojas Valerijus Agešinas piktinosi, kad sąvoka „Latvijos nacija“ preambulėje susiaurinta iki „latvių tautos“.

Pasak jo, nedidelė grupė politikų ėmėsi interpretuoti „Konstitucijos tėvų idėjas“.

„Mes įsitikinę, kad Konstitucijos tėvai 1922 metais sąmoningai įtraukė į Konstituciją sąvoką „Latvijos nacija“, o ne „latvių tauta“, tokiu būdu Pagrindiniu įstatymu valstybės pagrinduose įcementuodami daugiatautiškumo pripažinimą“, - pabrėžė jis, aiškindamas „Santarvės centro“ poziciją.

Seimo Teisės komiteto pirmininkė Ilma Čepanė savo ruožtu sakė, kad sąvoka „Latvijos liaudis“ niekur nedingo, ir paragino deputatus nekiršinti latvių tautos su kitomis tautomis.

Jos nuomone, dėl preambulės, kuri atspindi Latvijos valstybės prasmę ir esmę, konstitucija galiausiai įgavo šiuolaikišką formą.

„Preambulė nekeičia Latvijos teisinės sistemos ar kurio nors konstitucijos straipsnio. Ji taip pat nedaro poveikio tiems straipsniams, kuriems taisyti pagal konstitucijos 27-ąjį straipsnį būtinas referendumas. Tai reiškia, kad preambulė apibrėžia tuos pagrindus, juos konsoliduoja ir integruoja į konstitucijos tekstą, kad jie taptų labiau matomi visiems šios šalies gyventojams“, - sakė I.Čepanė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs