Nepaprastoji padėtis Latvijoje pratęsta iki gegužės 12 dienos, tačiau ribojimai šalyje – švelnesni nei Lietuvoje.
„Gatvėse dėvėti kaukes nėra privaloma, tiesą sakant, beveik nematau žmonių su kaukėmis. Visos parduotuvės atidarytos, be to, mačiau visai nemažai ir šiuo laikotarpiu toliau veikiančių kavinių bei restoranų“, – 15min pasakojo Rygoje gyvenantis nepriklausomas žurnalistas Leonidas Ragozinas.
Žinoma, žmonių tiek parduotuvėse, tiek kavinėse, tiek užkandinėse nedaug – žurnalisto teigimu, Latvijoje gyventojai klauso vyriausybės raginimų vengti kontakto su kitais asmenimis, daug jų lieka namuose.
„O ir nemažai restoranų kol kas patys užvėrė duris. Daug savininkų naudojasi šia pauze ir vykdo atnaujinimo darbus.
Sakyčiau, kad parduotuvėse žmonės gana kruopščiai laikosi 2 metrų atstumo taisyklės. Ant grindų priklijuoti žymekliai, pirkėjams prie įėjimų duodama dezinfekcinio skysčio, guminės pirštinės. Pusė savitarnos terminalų atjungti – kad tarp veikiančių būtų didesnis atstumas.
Bet čia – maisto prekių parduotuvės. Neseniai buvau drabužių parduotuvėje prekybos centre, ir atrodė, kad ten jokių apsaugos priemonių nesiimama“, – teigė L.Ragozinas.
Latvijoje parduotuvėms ir maitinimo įstaigoms iš tiesų leidžiama veikti, tačiau privalu užtikrinti 2 metrų atstumą tarp pirkėjų ar klientų.
Aktyvus testavimas, nėra židinių
Rygos Stradinio universiteto epidemiologijos Visuomenės sveikatos ir epidemiologijos katedros vedėjas, profesorius G.Brigis 15min teigė, kad nors šalyje ribojimai ne tokie griežti kaip daugumoje kitų Europos valstybių, negalima sakyti, kad jų visai nėra.
Esą pareigūnai baudžia tuos, kurie viešose vietose būriuojasi didesnėmis nei dviejų žmonių grupėmis.
O kuo galima paaiškinti gerokai mažesnį užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų skaičių Latvijoje palyginti su kitomis Baltijos šalimis?
„Tai susiję su labai anksti pradėtu testavimu ir dėmesiu rizikos grupėms, pavyzdžiui, tiems, kurie sugrįžo iš užsienio, medicinos įstaigų darbuotojams, slaugos institucijoms. Galbūt priežastis yra ir labai aktyvus testavimas nuo pat (pandemijos) pradžios“, – teigė G.Brigis.
Latvijoje COVID-19 diagnozuota 748 žmonėms, devyni užsikrėtusieji mirė. Lietuvoje nustatyta 1350 ligos atvejų ir 38 su virusu siejamos mirtys. Mažiausiai gyventojų iš Baltijos šalių turinčioje Estijoje nustatyti 1 552 COVID-19 atvejai, mirė 43 užsikrėtusieji.
Ligi šiol Latvijoje ištirta 37 972 ėminių dėl koronaviruso, Lietuvoje – 70 753, Estijoje – 42 213. Lentelėje žemiau – tūkstančiui gyventojų tenkantys COVID-19 testai Baltijos šalyse.
Plačiau apie testavimą Latvijoje ir Estijoje skaitykite čia.
Profesorius teigimu, dėl mažo užsikrėtusiųjų skaičiaus Latvijoje nauji susirgimo atvejai neperkrauna sveikatos apsaugos sistemos, todėl lengviau pasirūpinti tais, kurie yra sunkios būklės.
„Žinoma, negaliu atmesti ir tam tikro užrakinimo naudos, kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, Lietuvai labai nepasisekė dėl protrūkio ligoninėje, džiugu, kad Latvijoje to išvengėme.
Be to, mirtys susijusios su amžiumi. Jei suserga jaunesni ir kitų ligų neturintys žmonės, tai irgi prisideda prie mažesnio mirštamumo. Nes tarp mirusiųjų – daugiausia pagyvenę žmonės, sirgę kitomis ligomis“, – sakė profesorius.
Tiesa, antradienį pranešta apie užsikrėtimo COVID-19 atvejį, nustatytą Latvijos Vaikų klinikinės ligoninės darbuotojui, informuoja naujienų agentūra LETA.
15min primena, kad Lietuvoje infekcija buvo įsibėgėjusi Ukmergės , Klaipėdos universitetinėje, Marijampolės ligoninėse, šiuo metu uždarytas visas Nemenčinės miestelis, kuriame užsikrėtimas patvirtintas daugiau nei 80 žmonių. Židiniu tapusiame „Klaipėdos hospise“ serga 33 pacientai ir 10 darbuotojų.
Estijoje didžiausias protrūkis fiksuotas Saremos saloje, kur kovo pradžioje tinklinio mačus žaidė klubas „Power Volley Milano“, į Estiją atskridęs iš Italijos Lombardijos regiono. Keliems italų ekipos žaidėjams jau vėliau buvo nustatyta infekcija, kurią jie prieš tai paskleidė Saremoje.
Praėjusį savaitgalį estai sulaukė neramių žinių iš studentų bendrabučio Tartu mieste, kur jau diagnozuota 16 užsikrėtimų. Bendrabutis iškart buvo užrakintas, viduje – 280 studentų.
G.Brigio teigimu, šiuo metu Latvijoje nėra jokio poreikio griežtinti jau galiojančius suvaržymus. Priešingai – vyriausybė svarsto juos švelninti.
„Tačiau ne šį mėnesį, galbūt gegužę, nes ekstremali padėtis pratęsta iki gegužės 12 dienos. Vis dėlto, diskutuojama apie mokyklas, galbūt bus leista laikyti egzaminus“, – teigė profesorius iš Rygos Stradinio universiteto.
Vyriausybę vadina kompetentinga
L.Ragozinas taip pat svarstė, kodėl Latvijoje tiek palyginti mažai mirčių: „Skaičiai atrodo labai neblogai. Galbūt latviai pirmieji uždarė sienas po protrūkio Saremos saloje? Galbūt pradinėje stadijoje infekcijos buvo tiksliau identifikuojamos?“
„Latvijoje valdančioji koalicija yra labai keista, bet labai gerai, kad sveikatos apsaugos ministrė yra iš normaliausios partijos (Ilzė Vinkelė priklauso liberaliai politinei jėgai „Už plėtrą“, – red.).
Kompetencijos turi ir premjeras (Krišjanis Karinis, – red.)“, – 15min teigė žurnalistas.
Vis dėlto Lietuva sieną uždarė net anksčiau nei Latvija, o apie viešojo gyvenimo ribojimus paskelbė tik diena vėliau nei kaimyninė šalis.
Latvijos pareigūnai vis pabrėžia, kad reikia ir toliau elgtis labai atsargiai, tačiau praėjusį penktadienį jau pranešta, jog Latvijos medicinos įstaigose vėl bus galima atlikti moterų mamografines patikras dėl krūties vėžio, užsirašyti pas endokrinologus, kardiologus, reumatologus.
Daugelis šių planinių procedūrų prasidėjus COVID-19 plitimui buvo apribotos, tačiau dabar, pavyzdžiui, jau bus galima užsirašyti ir pas odontologą.
