Lietuvos aplinkos ministrui Artūrui Paulauskui adresuotame laiške R.Vėjuonis prašė pranešti apie naujausius tyrimų rezultatus, ekspertų nuomonę, kodėl gaišta žuvys ir kokių tolesnių veiksmų ketinama imtis, BNS pranešė Latvijos aplinkosaugos ministerijos Spaudos tarnyba.
Ministerija pabrėžė, kad padėtis Latvijos upėse kol kas nepagerėjo, todėl reikia tikslios informacijos, kas vyksta Lietuvoje.
Lietuvos aplinkosaugininkai pirmadienį BNS sakė, kad per Lietuvos teritoriją tekančiose Lėvens ir Mūšos upėse ešeriai nebegaišta, tačiau prieš keletą dienų nugaišusios žuvys pastebėtos į Nemuną įtekančio Nevėžio žiotyse. Pačiame Nemune kritusių žuvų kol kas nematyti.
Vilniaus universiteto (VU) Ekologijos instituto Ekologinės fiziologijos ir toksikologijos sektoriaus vadovė Nijolė Kazlauskienė, atlikusi tyrimus su nugaišusiomis ir sveikomis žuvimis iš Mūšos bei Lėvens upių, teigė, kad ešerių užsikrėtimo priežastis – bakterinė.
Kokiomis tiksliai bakterijos užsikrėtė ešeriai ir kodėl taip galėjo atsitikti, anot N.Kazlauskienės, turėtų paaiškėti kitą savaitę, kai bus atlikti molekuliniai tyrimai.
N.Kazlauskienės teigimu, užsikrėtusias žuvis valgyti nepavojinga, o kritusių „šiaip ar taip, niekas nevartoja“. Tuo metu Latvijos ekologai rekomendavo nevartoti maistui žuvų, sužvejotų Žemgalos regiono upėse.
Spalio pabaigoje Latvijos žiniasklaida paskelbė, kad į Latviją iš Lietuvos Mūšos upė atnešė maždaug 22 tūkst. nugaišusių žuvų. Lapkričio pradžioje kritusių žuvų pastebėta ir Nevėžyje. Nevėžio ir Lėvens upę jungia dirbtinis Sanžilės kanalas, o Lėvens upė įteka į Mūšą netoli Latvijos sienos.
