„Viešų asmenų atsiskleidimas turi labai didelės reikšmės žmonėms, kurie jaučiasi nepriimti savo aplinkoje, savo šeimų, savo draugų, bijo mokyklose, patiria patyčias. Tai yra tam tikras paskatinimas žmonėms, padedant suvokti, kad jie ne vieninteliai tokie, kad jie nebijotų savo orientacijos“, – BNS penktadienį sakė B.Sabatauskaitė.
„Kuo daugiau žmonių atsiskleidžia, tuo didesnis paskatinimas atsiranda ir įstatymų leidėjams, valstybinei politikai reglamentuoti tokius santykius, tam tikra paskata politiniam sprendimui“, – kalbėjo Žmogaus teisių centro vadovė.
Latvijos užsienio reikalų ministras E.Rinkevičius apie tai, kad yra gėjus, paskelbė ketvirtadienio vakarą.
„Išdidžiai pranešu, kad esu gėjus. Sėkmės jums visiems“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ministras. Jis pridūrė kovosiantis, kad Latvija suteiktų teisinį statusą homoseksualų partnerystei, bet kartu pripažino, kad tai turbūt sukels „megaisteriją“.
Latvijos užsienio reikalų ministro drąsą pagyrė ir Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, „Twitter“ parašęs: „Labai drąsus žmogus ir labai geras užsienio reikalų ministras“. Estija neseniai įteisino tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Jis pridūrė kovosiantis, kad Latvija suteiktų teisinį statusą homoseksualų partnerystei, bet kartu pripažino, kad tai turbūt sukels „megaisteriją“.
JAV dienraščio „The Washington Post“ biuro Maskvoje vadovas Michaelas Birnbaumas latvio žingsnį pavadino „dideliu žingsniu į priekį gėjų teisių srityje Rytų Europoje“. Laikraščio tinklaraštyje žurnalistas teigė, kad Latvijos ministras „pralaužė barjerą Rytų Europos socialiai konservatyvioje politinėje arenoje“.
Lietuvos politikai į latvio pareiškimą kol kas nereagavo.
Iš Lietuvos didžiųjų partijų už homoseksualų partnerystės įteisinimą pasisako vienintelis Liberalų sąjūdis. Tos pačios lyties asmenų santuokai nepritaria nė viena partija. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pernai vasarį sakė, kad diskusijos apie homoseksualų partnerystę Lietuvoje yra „labai ankstyva“.
