Iki šiol Latvijoje užfiksuotas vienas sukčiavimo su euro banknotais atvejis. Balandį du sukčiai pasibeldė į vienišos pensininkės duris ir pasiūlė pelningą sandorį: 200 eurų už 50 latų. Tik po kurio laiko senolė sužinojo, kad už savo sunkiai sutaupytus latus gavo niekam netinkamus padirbtus eurus.
Kuo arčiau euro įvedimas, tuo dažniau Latvijos policija kreipiasi į gyventojus su įspėjimais: Būkite budrūs! Kaimyninėje Estijoje, kur euras įvestas 2011 metų sausio 1 dieną, keičiantis valiutai taip pat suaktyvėjo įvairiausi sukčiai.
Estijoje tuoj po euro įvedimo rimtų nusikaltimų (inkasatorių užpuolimų ar bankų grobimų) neužfiksuota, tačiau buitinių nusikaltimų butuose, turgavietėse ir parduotuvėse buvo gausu.
Anot Latvijos policijos pareigūnų, laikas, kai šalis keičia nacionalinę valiutą į eurus, labai įtemptas, nes žmonės savo rankose turi daug grynųjų pinigų. Ypač – vyresnio amžiaus, nes jie nepasitiki bankais. „Nusikaltėliai supranta, kad po sausio 1-osios žmonės išsiims savo santaupas iš spintelių, stiklainių ar rūsių ir patrauks į bankus“, – Latvijos žiniasklaidai teigė policijos atstovai.
Latai į eurus Latvijoje bus pradėti keisti nuo sausio 1-osios ir tai bus galima daryti neribotą laiką. Tačiau Estijos patirtis rodo, kad dauguma žmonių į bankus traukia pirmosiomis keitimo savaitėmis. Tokiu būdu šie žmonės ir tampa nusikaltėlių taikiniu. Estijoje tuoj po euro įvedimo rimtų nusikaltimų (inkasatorių užpuolimų ar bankų grobimų) neužfiksuota, tačiau buitinių nusikaltimų butuose, turgavietėse ir parduotuvėse buvo gausu.
Norėdami įspėti žmones, policijos pareigūnai dėsto galimas nusikaltimų schemas. Pagrindinė grėsmė – sukčiavimas. Sukčiai gali ateiti į namus pas pagyvenusius žmones, prisistatyti socialiniais darbuotojais ir žadėti pakeisti latus į eurus itin palankiu kursu. Kursas gali ir nesiskirti nuo oficialaus, bet esą namie pinigus keisti būsią patogiau. Bet žmonės, atidavę tikrus latus, paprastai gauna padirbtus eurus.
Kitas scenarijus – socialiniais ar bankų darbuotojais apsimetę nusikaltėliai tvirtina atliekantys apklausas, kiek žmonės namuose turi grynųjų pinigų. Gyventojų prašoma pasakyti sumą, o tada jau arba iš karto jie apiplėšiami, arba prašoma paties žmogaus perskaičiuoti turimus pinigus „dėl tikslumo“. Žmogus parodo savo slaptą vietą, kur laiko pinigus ir jų netenka.
Policija pataria visų pirma nepamiršti paprasčiausio atsargumo – svetimų, nepažįstamų žmonių neįsileisti į namus ir nesivelti į pinigų keitimo sandorius.
Taip pat patariama nekeisti pinigų ir gatvėje. Estijoje parduotuvėse ir turgavietėse buvo privisę pinigų keitėjų, todėl ne vienas žmogus irgi liko apgautas – gavo padirbtų pinigų.
Dar viena schema – mažose parduotuvėlese ar per muges sukčiai bando išsikeisti stambias kupiūras į smulkesnes. Tokiu būdu jie gauna tikrus banknotus, o atiduoda padirbtus.
Dar viena schema – mažose parduotuvėlese ar per muges sukčiai bando išsikeisti stambias kupiūras į smulkesnes. Tokiu būdu jie gauna tikrus banknotus, o atiduoda padirbtus.
Kitas aspektas – fizinis saugumas keliaujant į banką keisti pinigų ar iš jo. Dalis žmonių turės dideles sumas grynųjų, todėl taip pat gali tapti nusikaltėlių taikiniu.
Policija žada dirbti visu pajėgumu, intensyviau patruliuos gatvėse, šalia bankų ir bankomatų. Tačiau pareigūnai tikri – visų pirma kiekvienas pats privalo būti budrus ir nepasitikėti nepažįstamais žmonėmis. Tad einant į banką keisti didesnės sumos pinigų, pravartu keliauti su kažkuo iš artimųjų, įsitikinti, kad niekas neseka ir t.t.
Budrumo nereikėtų pamiršti ne tik paprastiems gyventojams, bet ir verslininkams. Latvijos policijos atstovų teigimu, jeigu įmonėje saugoma didelė suma eurų, reikėtų juos laikyti ne senoje dėžėje nuo batų, o bent jau įsirengti prie grindų pritvirtintą seifą. Pareigūnai taip pat pasiruošę suteikti apsaugą, jeigu kompanijoms jos prireiks vykstant į banką ir keičiant latus į eurus.
