Tačiau E. Silinos atstovai atsisako tiesiogiai komentuoti neoficialią informaciją, kad valdančioji centro dešiniųjų partija „Naujoji vienybė“ į užsienio reikalų ministro postą planuoja siūlyti diplomatę Baibą Bražę.
„Kreipiausi į kandidatą į užsienio reikalų ministro postą, atitinkantį dabartinę tarptautinę ir saugumo situaciją – profesionalą, turintį didelę patirtį ir daug žinių užsienio reikalų srityje“, – pareiškė E. Silina.
Išsamesnį pranešimą šiuo klausimu planuojama paskelbti pirmadienį, kad parlamentas galėtų artimiausiu metu patvirtinti kitą užsienio reikalų ministrą, pridūrė premjerė.
Latvijos televizija LTV, remdamasi neoficialia informacija, pranešė, kad „Naujoji vienybė“, sulaukusi E. Silinos pritarimo, nusprendė paremti 57 metų B. Bražės, šiuo metu Užsienio reikalų ministerijoje dirbančios ambasadore ypatingiems pavedimams, kandidatūrą.
B. Bražė kaip labiausiai tikėtina kandidatė į URM vadovus buvo minėta netrukus po to, kai apie savo atsistatydinimą paskelbė ankstesnis ministras Krišjanis Karinis.
Naujienų agentūros LETA turimais neoficialiais duomenimis, B. Bražė esą sutiko tapti kandidate į užsienio reikalų ministrus, jei jos kandidatūra bus oficialiai iškelta.
LTV duomenimis, apie B. Bražės kandidatūrą bus oficialiai paskelbta pirmadienį, o įstatymų leidėjai dėl pasitikėjimo ja turėtų balsuoti ketvirtadienį.
Be kitų pareigų, B. Bražė anksčiau yra dirbusi Latvijos ambasadore Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose, o 2020–2023 metais ėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo viešajai diplomatijai pareigas.
K. Karinis apie sprendimą atsistatydinti paskelbė kovo 28-ąją, o oficialiai iš posto pasitraukė balandžio 10-ąją.
Buvęs Latvijos diplomatijos vadovas ir buvęs ministras pirmininkas kelis mėnesius buvo viešai kritikuojamas dėl skandalo, susijusio su privačiais skrydžiais, kuriais naudojosi jo vadovautos darbo delegacijos, kai jis dirbo premjero poste.
Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl to, ar K. Karinis, eidamas premjero pareigas, darbo reikalais naudojosi specialiais skrydžiais.
Prokuratūra neneigia, kad vykdant aukščiausio rango valstybės pareigūnų pareigas gali susidaryti situacijos, kai darbo kelionėms užtikrinti būtina užsakyti specialius skrydžius.
Specialios K. Karinio vadovaujamų delegacijų kelionės lėktuvu jam einant premjero pareigas, sulaukusios dalies visuomenės kritikos, nuo 2021-ųjų iki 2023-ųjų rugsėjo valstybei kainavo 613 830 eurų, rodo Valstybės kanceliarijos surinkta informacija.