Įtampa Baltijos šalyse padidėjo praėjusiais metais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir, kaip manoma, pradėjo teikti karinę pagalbą prorusiškiems separatistams, kovojantiems su Kijevo vyriausybės pajėgomis Rytų Ukrainoje.
70-metis A.Bėrzinis, kuris apsisprendimą paskelbė savo tinklalapyje įkeltame vaizdo įraše, niekada nebuvo labai populiarus, nors per balsavimą 2011 metų liepą įveikė ankstesnį prezidentą Valdį Zatlerį.
Latvijos prezidentas renkamas 100 vietų parlamento slaptu balsavimu, o ne visų piliečių balsais. Prognozuojama, kad prieš rinkimus vyks intensyvios politinės derybos, siekiant užsitikrinti paprastą balsų daugumą, reikalingą, kad kandidatas laimėtų.
Parlamentas dėl naujo valstybės vadovo turėtų balsuoti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
Kol kas pageidavimą siekti šio posto yra patvirtinęs tik buvęs bankininkas ir krepšinio žvaigždė Martinis Bondaras, nedidelės Latvijos regionų sąjungos pirmininkas, bet jis nelaikomas stipriu kandidatu.
Kaip praneša vietos žiniasklaida, pagrindine kandidate laikoma Europos Parlamento narė Sandra Kalnietė, priklausanti tai pačiai centro dešiniųjų partijai „Vienybė“, kaip ir premjerė Laimduota Straujuma, taip pat Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas ir Marcis Auzinis, dabartinis Latvijos universiteto rektorius, bet šie veikėjai nėra oficialiai paskelbę, kad sieks prezidento posto.
