Net 74,8 proc. rinkėjų referendume balsavo prieš šį pasiūlymą, kurį iškėlė radikalieji rusakalbiai, o 24,88 proc. jam pasakė „taip“.
Toks balsų pasiskirstymas atspindi etninę Latvijos gyventojų sudėtį – 27 proc. šalies gyventojų, kurių iš viso yra 2 mln., sudaro rusai, rodo 2011 metais atliktas gyventojų surašymas. Kita vertus, maždaug 290 tūkst. žmonių Latvijoje oficialiai tebėra „ne piliečiai“, todėl jie negalėjo balsuoti referendume.
Rinkėjų aktyvumas buvo 70,73 proc., tad šis plebiscitas buvo aktyviausias per visą Latvijos istoriją.
Rinkėjų skaičius buvo beveik 1,1 mln. – tik vos mažesnis nei per 1993 metų parlamento rinkimus – pirmuosius po Latvijos nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais.
Latvijos prezidentas: Po referendumo reikia pradėti diskusiją dėl Konstitucijos
Po šeštadienį įvykusio referendumo dėl antrosios valstybinės kalbos statuso pripažinimo Latvijoje rusų kalbai reikia pradėti rimtą diskusiją dėl Konstitucijos pagrindų stiprinimo ir valdžios modelio pakeitimo, - pareiškė komentuodamas plebiscito rezultatus Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis.
„Referendumas – tai ne starto ir ne galutinė riba. Tai buvo rimtas išbandymas ir pamoka mums visiems. Balsavimas už antrąją valstybinę kalbą kėlė grėsmę vienam šventų Konstitucijos pagrindų. Todėl dabar atėjo laikas rimtai diskusijai, kaip stiprinti Konstitucijos pagrindus ir pakeisti valdžios modelį, siekiant vienintelio tikslo – sustiprinti Latvijos valstybę ir pagal galimybes apsidrausti nuo bet kurių grėsmių valstybės pagrindams ateityje“, – pažymėjo prezidentas.
Referendumas – tai ne starto ir ne galutinė riba. Tai buvo rimtas išbandymas ir pamoka mums visiems, – pareiškė prezidentas Andris Bėrzinis.
Jis padėkojo visiems, kurie balsavo už valstybinę kalbą ir už Latviją, kaip vienintelę šalį pasaulyje, kur yra galimybė gyvuoti latvių kalbai ir plėtoti latvių kalbą, tautines tradicijas ir viską, kas yra latviška, vienyti visus, kurie yra tikrieji šalies patriotai.
„Dėkoju visiems, kurie referendumo įkaitintoje emocingoje aplinkoje laikėsi šalto proto ir pakantumo, nepasidavę provokacijoms ir nesantaikos kurstymui“, – sakė prezidentas.
Jis pažymėjo, kad po referendumo niekas nesibaigia.
„Visiems, kurie nori čia gyventi tarpusavio supratimo ir gerbimo aplinkoje, reikia nedelsiant pradėti diskusiją, ar reikia dialogo apie tai, kaip atsikratyti įtarimų, nuoskaudų ir nesupratimo. Priešingu atveju mūsų visuomene stengsis manipuliuoti tie, kurie išreiškia ekstremistines nuomones, kaip tai neretai buvo iki šiol“, – sakė A.Bėrzinis.
Prezidentas pareiškė įsitikinimą, jog Latvijos piliečiai „išmintingi ir atsakingi, ir jie pritaria minčiai, kad turi būti vieninga Latvija, kurios negalės suskaldyti jokia išorės ar vidaus jėga“.
Užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius kalbėjo taikesniu tonu tiems, kurie balsavo už oficialaus statuso suteikimą Konstitucijoje rusų kalbai.
„Jūsų balsai rodo, jog mums reikia atlikti daug namų darbų, kad padėtume reikšmingai populiacijos daliai pajusti, jog Latvijos valstybė ir jos pamatinės vertybės yra ir jų. Daugelis jaučiasi atstumti, ir jiems tai buvo protesto balsavimas“, – sakoma E.Rinkevičiaus pareiškime, kuriame žadama pradėti viešą dialogą.
Radikalių pažiūrų rusakalbių aktyvistas Vladimiras Lindermanas, vadovaujantis referendumą inicijavusiai bendrijai „Gimtoji kalba“ („Rodnoj jazyk“), sakė, kad pasiekė savo pagrindinį tikslą.
Televizijai LNT jis sakė: „Dabar pažiūrėsime, ar žmonės yra pasirengę pradėti dialogą su rusų bendruomene. Mes parodėme, kad rusų kalba čia nėra užsienio kalba“.
„Vienybė“ po referendumo pabrėžia atsakingą visuomenės požiūrį į Latvijos valstybę
Referendumas rodo, kad kiekvieno pareiga rūpintis ir stiprinti latvių kalbą, taip pat siekti, kad žmonės Latvijoje geriau suvoktų valstybės gyvavimo ir bendrųjų visuomenės vertybių prasmę, - pažymėjo savo kreipimesi po įvykusio referendumo partija „Vienybė“.
„Vienybė“ padėkojo visiems piliečiams, dalyvavusiems referendume ir rėmusiems latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę šalyje, taip pat – toms draugijoms ir grupėms, kurios aktyviai ragino balsuoti prieš visuomenės susiskaldymą, pranešė agentūrai BNS „Vienybės“ atstovė Laila Timruota.
„Mūsų šalis gali plėtotis tik esant tarpusavio supratimui, savitarpio pagarbai ir taikai. Vienas kito gerbimas, pagarba Latvijai ir latvių kalbai kaip vienintelei valstybinei – tai vertybės, kurios mus vienija ir kurias mums reikia ginti. Visi mes – Latvijos tauta, mes gyvename ne kur nors margame pasaulyje, bet valstybėje, kuriai reikalingas kiekvienas jos gyventojas, nepriklausomai nuo tautybės, ir latvių kalba yra mūsų bendra valstybinė ir bendra prisidėjimo prie demokratijos kalba“, – pareiškė Seimo pirmininkė, „Vienybės“ vadovė Solvita Abuoltinia.
„Vienybė“ ketina remti latvių kalbos mokymąsi ir prisidėti prie galimybės mokyti visų tautybių vaikus bendrose, o ne etniniu požiūriu atskirtose švietimo įstaigose.
„Mes ir toliau užtikrinsime kiekvienai Latvijos tautinei mažumai teisę išsaugoti ir plėtoti savo etninę kalbą ir kultūrinį savitumą. Kultūrų įvairovė yra Latvijos turtas“, – pažymima kreipimesi.
Politikams reikia pripažinti savo pralaimėjimą, nes žmonėms integracijos programa buvo nepriimtina. Visoms politinėms partijoms reikia atsisakyti rezultatų aiškinimo savo naudai, – sako politologas Karlis Daukštas.
Latvijoje įvykusio referendumo rezultatai rodo visuomenės politinį brandumą, mano politologas
Įvykusio referendumo dėl rusų kalbos pripažinimo antrąja valstybine kalba Latvijoje rezultatai rodo visuomenės politinį brandumą, pareiškė agentūrai BNS politologas Karlis Daukštas.
„Tai signalas Latvijos sąjungininkams ir negeranoriams, kad Latvijos visuomenė, nepaisant skirtingų pažiūrų joje, yra demokratiška ir pilietinė, kurioje be susirėmimų ir etninių konfliktų sprendžiami taip pat ir nemalonūs klausimai“, – sakė jis.
„Politikams nereikėtų prisiskirti nuopelnų sau. Nors šis referendumas ir buvo absurdiškas, tauta pasakė savo žodį, protestuodama prieš politikų veiksmus ir rodydama pilietinės visuomenės brandumą“, – pabrėžė Latvijos universiteto profesorius.
Jo nuomone, balsavimo rezultatai Latgaloje tapo socialinės atskirties išdava. Tai buvo ne tautinis, o socialinis balsavimas prieš socialinę politiką ir integracijos programą, žmonės balsavo prieš žiūrėjimą iš aukšto į Latgalą, mano jis.
Latgala – vienintelis regionas, kurio gyventojų dauguma rėmė antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Jame pataisoms pritarė 78 736 balso teisę turintys rinkėjai, arba 55,57 proc., o „prieš“ balsavo – 62 369 (44,02 proc.) rinkėjai.
„Politikams reikia pripažinti savo pralaimėjimą, nes žmonėms integracijos programa buvo nepriimtina. Visoms politinėms partijoms reikia atsisakyti rezultatų aiškinimo savo naudai. Politikams reikia mąstyti, kaip užbėgti už akių tokiems supriešinantiems kraštutinių dešiniųjų ir kairiųjų ekstremistų mėginimams ir siūlyti vietoj to visuomenės sutelkimo programas“, – sakė jis.
