Lapkričio 18-oji, Latvijos Respublikos paskelbimo diena, mums primena, kad turime išlikti teisingi iš mūsų tėvų paveldėtoms vertybėms. Šios vertybės yra mūsų šalis, mūsų kultūra ir mūsų kalba, kalbėjo R.Vėjuonis.
„Per amžius virš Latvijos nuolat tvyrojo grėsmė, bet mūsų tėvai ir seneliai suprato laisvės ir nepriklausomybės svarbą. Jie ją iškovojo ir apgynė, kovodami nuožmiuose mūšiuose, patirdami begalinių kančių, liedami ašaras ir kraują. Tokia buvo kaina už tai, kad mes galėtumėme gyventi laisvoje šalyje“, – sakė Latvijos prezidentas.
Latvija ir jos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos padarė didelę pažangą prisijungdamos prie ES ir NATO, sakė R.Vėjuonis savo kalboje.
„Žinome, kad nacionalinei nepriklausomybei apginti reikia stiprių, modernių ir kovai pasirengusių karinių ir saugumo pajėgų“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie pastarojo meto tarptautinius įvykius, įskaitant Rusijos agresiją Ukrainoje ir teroro išpuolius Prancūzijoje, prezidentas pareiškė, kad tai dar kartą pademonstravo, jog mes visais laikais turime išlikti budrūs ir būti pasirengę ginti savo nepriklausomybę, vertybes ir žmones.
„Šiandien prisiminkime, kad daugiau nesame vieni. Sulaukėme didelės paramos iš mūsų karinių sąjungininkų“, – sakė R.Vėjuonis ir priminė, kad latvių kariai dalyvauja tarptautinėse karinėse pratybose ir operacijose, taip parodydami, jog yra pasirengę ginti laisvę ir nepriklausomybę ne tik savo šalyje, bet ir bet kurioje NATO valstybėje, ir sąjungininkai tai vertina.
Latvijos nepriklausomybės paskelbimo 97-ųjų metinių proga šalies sostinėje Rygoje vyko karinis paradas, o vakare prezidentas pasakys kalbą prie Laisvės paminklo, kurią palydės tradicinis fejerverkų šou.
Tautinis sąjūdis Latvijoje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, o jo kulminacija tapo 1918 metų lapkričio 18 dieną paskelbta nepriklausomybės deklaracija.
Šalis susikūrė po Pirmojo pasaulinio karo ir dviejų Rusijoje įvykusių revoliucijų, nuvertusių caro režimą.
Latvija, kaip ir Lietuva bei Estija, nepriklausomybe džiaugėsi tik 22 metus: 1940 metais ją okupavo Sovietų Sąjunga, 1941 metais – nacistinė Vokietija, o 1944 metais šalis vėl atiteko Maskvai.
Per penkis dešimtmečius trukusią sovietinę erą dešimtys tūkstančių Latvijos gyventojų buvo ištremti į Sibirą arba pasitraukė į Vakarų šalis.
Dėl Maskvos vykdytos intensyvios „rusifikacijos“ politikos šiuo metu etniniai rusai dabar sudaro apie trečdalį Latvijos gyventojų.
