Piketuotojai laikė plakatus su užrašais, aiškinančiais, kad Latvijos SS legionas buvo įkurtas 1943 metais pažeidžiant tarptautinius įstatymus ir kad jame tarnavę latvių kariai buvo nukentėjusieji, o ne naciai. Vienas iš protestuotojų laikė Ukrainos vėliavą.
Protestuotojai jokių šūkių neskandavo. Vėliau aktyvistai patraukė prie Vokietijos ambasados, kur jų padaugėjo iki 30. Per šią demonstraciją neįvyko jokių incidentų, o protestuotojai išsiskirstė 10 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Rygos savivaldybė išdavė leidimą kovo 16 dieną surengti keturis renginius, įskaitant piketus prie Rusijos ir Vokietijos ambasadų.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima dėl to, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.
Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat dažnai organizuoja rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.
Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, „Waffen SS“ latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.