Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius sako, kad Latvija remtų naują sutartį dėl vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų ginkluotės (INF), tačiau įtraukiant naujas šalis. „Mes visi suprantame, kad šis ginkluotės kontrolės režimas turi įtraukti ir šalis, kurios nėra INF narėmis, pavyzdžiui, Kinija. Taigi žiūrint iš šio taško, manau, diskusijos yra pačiu laiku“, – „Foreign Policy“ leidiniui sakė Latvijos ministras.
Tačiau Kinijai reikia kelti klausimus, susijusius su žmogaus teisių gerinimu, pabrėžė jis.
Latvijos ministras sako, kad kai kurios šalys taip įsijautė į prekybą su Kinija, kad pamiršo apie žmogaus teises ar regioninį saugumą, pavyzdžiui, Pietų Kinijos jūroje. „Kartais girdžiu kelis požiūrius, pavyzdžiui, „pamirškime visas problemas ir susikoncentruokime tik ties verslu“ arba „viską nubraukime, ką pasiekėme su Kinija, ir padarykim tai žmogaus teisių vardan“. Tačiau mums reikia labiau balansuoto sprendimo“, – mano ministras.
Kokia buvo Latvijos reakcija į JAV sprendimą pasitraukti iš vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų ginkluotės sutarties?
„Mes žinome, kad sutartis buvo pažeista jau seniai, anksčiau nei Jungtinės Valstijos nusprendė pasitraukti. Mes taip pat žinojome, kad keturių skirtingų tipų raketos, uždraustos pagal šią sutartį, buvo nukreiptos į Baltijos šalis, jos buvo dislokuotos Kaliningrade, Rusijos teritorijoje, netoli mūsų sienų. Taigi iš praktinio saugumo požiūrio, sutarties nutraukimas nedaro didelių pokyčių. Simboliniu požiūriu tai yra optimizmo, kuris kilo pasibaigus Šaltajam karui, pabaiga“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, dabar, kai ši sutartis yra iš esmės negyva, būtų sveikintina, jei kaip įmanoma greičiau būtų pradėtos derybos dėl naujos ginkluotės kontrolės sutarties. „Aš nesu svajotojas. Aš žinau, kiek išvysime problemų, bet geriau sunkiai derėtis nei jas palikti taip, kaip yra dabar“, – samprotavo ministras.
O jei JAV nutartų dislokuoti vidutinio nuotolio raketas Europoje? Ar pritartų tam Latvija?
E.Rinkevičius pasakojo, kad iškart po to, kai JAV paskelbė pasitraukiančios iš sutarties, Rusijos propaganda paskleidė daug teorijų, kad JAV netrukus raketas dislokuos Lenkijoje ir Baltijos šalyse. „Pirmiausia, kiek aš žinau, JAV paprasčiausiai neturi tų raketų, nes jų gamyba vis dar varžoma sutarčių. Be to, nėra poreikio tokioms raketoms. Trečia, jeigu bus prašymas leisti dislokuoti raketas, elgsimės pagal Latvijos įstatymus. Taigi šiandien neturiu atsakymo į šį hipotetinį klausimą, kuris yra keliamas Rusijos propagandos siekiant nupiešti tikrovę, kuri prasilenkia su realybe“, – sakė ministras.
Kalbėdamas apie aktyvėjantį Rusijos šnipinėjimą, jis teigė, kad daugiausia jo yra kibernetinėje erdvėse. „Mes neradome jokių įrodymų apie įtaką nacionaliniuose rinkimuose Latvijoje, galbūt dėl to, kad prie to daug dirbome anksčiau. Daugiau dirbame su socialiniais tinklais, kur siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą. Tačiau man didesnį susirūpinimą kelia būsimi Europos Parlamento rinkimai gegužės, nes ES šalys skiriasi, kai kalbama apie atsparumą Rusijos įsikišimui", – pasakojo užsienio reikalų ministras.
Latvija, pasak jo, geriau suvokia riziką. „Mes stengiamės didinti atsparumą kiekvienais metais. tačiau taip pat matome, kad taktika keičiasi, kinta būdai, instrumentai. Taigi tai nesibaigianti istorija“, – sakė ministras.
„Foreign Policy“ žurnalistas paklausė, ką Latvijos ministras manantis apie bendrą Rusijos ir Baltarusijos sąjungą ir galimą 2024 m. Vladimiro Putino planą tapti bendrovės valstybės vadovu.
„Mes įdėmiai stebime savo kaimynus ir tuo pačiu matome, kad keičiasi dinamika tarp Baltarusijos ir Rusijos. Tarp šių šalių visada buvo tampri ekonominė ir politinė draugystė. Dabar matome spaudimą daugiau investuoti į politinę integraciją“, – kalbėjo ministras, pastebintis, kad į šį regioną reikia atidžiau žiūrėti, siekiant išvengti neigiamo scenarijaus, galinčio išplisti po visą regioną.
