Švietimo ir mokslo ministerija paaiškino, kad dabartinė nuostata dėl mokymo kalbos tautinių mažumų švietimo programose neužtikrina kokybiško valstybinės kalbos išmokimo visais ugdymo etapais. Pažymima, kad siekiant užtikrinti maksimalias galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir skatinti tolesnį švietimą, labai svarbu tautinių mažumų ugdytiniams išmokti valstybinę kalbą.
Įstatymo projekte sakoma, kad nuo 2023 metų rugsėjo 1-osios valstybinė kalbą bus vienintelė mokymo kalba visose savivaldybių ir privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Kaip nurodo ministerija, ikimokyklinio ugdymo programomis bus siekiama visapusiško vaikų vystymosi, jų parengimo pradinei mokyklai. Tautinių mažumų vaikai turės galimybę mokytis gimtosios kalbos, kultūros ir istorijos per valstybės ar savivaldybių finansuojamą užmokyklinę veiklą.
Įstatymo projekte numatoma, kad nuo 2023 metų rugsėjo 1-osios latvių kalba bus vienintelė mokymo kalba 1, 4 ir 7 klasėse, nuo 2024 metų rugsėjo 1-osios – 2, 5 ir 8 klasėse, o nuo 2025 metų rugsėjo 1-osios – 3, 6 ir 9 klasėse.
Tuo metu mokymo kalbų profesinėse mokyklose spektras apims tik oficialias Europos Sąjungos kalbas.
Įstatymo projekte taip pat sakoma, jog švietimo įstatymas turės būti pakeistas, kad nepakankamai gerai valstybinę kalbą mokantys asmenys negalėtų dirbti mokyklų direktoriais ir mokytojais. Šią nuostatą įgyvendins Valstybinės kalbos centro pareigūnai.
