Buvusi sovietinė respublika ir dabartinė NATO bei Europos Sąjungos narė turi 214 km sieną su Rusija ir yra viena iš patikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos invazijos pradžios.
„Raginame visus ne tik per didįjį tvarkymąsi, bet ir po jo pasirūpinti, kad jūsų rūsiai galėtų būti naudojami kaip slėptuvės ekstremalių situacijų atveju“, – sakė sostinės Rygos meras Vilnis Kirsis.
Pranešime jis nurodė, kad savivaldybės darbuotojai tą patį padarys ir miestui priklausančiuose pastatuose.
Rygos civilinės gynybos komisijos vadovas Gintis Reinsonas sakė, kad „institucijos patikrins visuomeninių pastatų, mokyklų, senelių namų, ligoninių ir rotušės rūsius bei paruoš juos kaip slėptuves užpuolimo atveju“.
Televizijai TV24 jis sakė, kad bus siekiama tikslo iki metų pabaigos kas mėnesį paruošti po šimtą slėptuvių nuo bombų.
Kovo mėnesį Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina (Evika Silinia) Rusiją palygino su nenuspėjamu alkoholiku.
„Gyvename šalia kaimyno, kuris, galima sakyti, yra tarsi alkoholikas ar narkomanas, kurio veiksmų negalime nuspėti“, – pareiškė ji Latvijos radijui.
Nuo 2008 metų tūkstančiai latvių kiekvieną pavasarį renkasi į nacionalinę tvarkymosi dieną ir šią tradiciją jau perėmė ir kaimyninės Baltijos šalys – Lietuva ir Estija.
Šią dieną latviai ne tik renka šiukšles, bet ir sodina medžius, tvarko parkus ir viešąsias erdves.