R.Kilis teigia, kad anksčiau, ekonomikos pakilimo metais, žmonėms svarbiausias buvo atlyginimo dydis, o dabar didžiausia vertybe tampa pats darbas. Be to, vis daugiau žmonių nusivilia kapitalizmo laisvosios rinkos dėsniais ir valstybę vertina kaip saugumo garantą, rašoma biznews.lv.
Specialistas sako, kad šiuo metu latviai yra kaip niekada pasyvūs ir net skaudžiausių reformų metu nesiryžta aktyvesniems veiksmams, protestams.
Pagrindine vertybe daugeliui latvių tapo darbas. „Prieš trejus ketverius metus buvo ne taip svarbu, kur dirbi, svarbiausias buvo atlyginimo dydis ir tai, ką už jį gali nusipirkti. Dabar svarbu išvis dirbi ir gauni reguliarių pajamų. Nedarbas tapo labai stipriu faktoriumi, kuris veikia ne tik ekonomiką, bet ir žmonių savivertės suvokimą. Taip buvo gal nebent dešimtojo dešimtmečio pradžioje, nuo to laiko mes užmiršome, ką reiškia neturėti darbo ir dar ilgai. Ir čia vėl atsiranda ypatingas ryšys su valstybe, kuri moka nedarbo pašalpas. Iš valstybės sunkiais laikais laukiama ypatingos mokesčių sistemos, kuri stimuliuotų ekonomiką. Taigi valstybės reikšmė greitu metu tik didės“, – sakė specialistas.
Jo teigimu, XIX amžiaus pradžioje šveicarai gyveno bene skurdžiausiai Europoje. Tačiau dabar tai viena iš finansiškai stabiliausių šalių. Vadinasi, ilgalaikėje perspektyvoje galima daug ką pakeisti. Iš Airijos taip pat vienu metu emigravo labai daug žmonių, tačiau paskui daugelis jų grįžo. Tačiau, anot specialisto, Latvijoje didelė bėda yra kooperacijos stoka.
Paklaustas, ką, jo manymu, pasirinktų latviai – nepriklausomybės atsisakymą mainais į sotų gyvenimą ar visiškai nepriklausomą šalį su neturtingu gyvenimu, R.Kilis teigė, kad greičiausiai dabar Latvijos gyventojai pasirinktų sotų gyvenimą.
„Tai suprantama, malonumas kiekvieną dieną. Mes priprantame prie jo. O nepriklausoma valstybė savaime nesuteikia tų kasdienių malonumų, išskyrus emocinius, – sakė jis. – Taip, išvada tokia: kol kas vartotojiška visuomenė laimi.“
