Sniego griūtis, nuslinkusi saulėtą rytą, palaidojo didelę grupę šerpų, nešusių palapines, maistą ir virves, ruošiantis pagrindiniam kopimo sezonui, kuris prasidės vėliau šį mėnesį.
Ši nelaimė įvyko apie 6 val. 45 min. vietos (4 val. Lietuvos) laiku maždaug 5,8 kilometro aukštyje esančioje vietovėje, žinomoje kaip „Kukurūzų spragėsių laukas“, esančioje pakeliui į pavojingą Khumbu ledyną.
„Iš po sniego ištraukėme 12 kūnų; dar nežinome, kiek dar po juo įstrigę“, – Nepalo turizmo ministerijos pareigūnas Dipendra Paudelas sakė naujienų agentūrai AFP iš Katmandu.
Padedant gelbėtojų sraigtasparniams, alpinistų grupės ieško likusių gyvų žmonių. Anksčiau iš po sniego ir ledo buvo ištraukti bent septyni gyvi šerpai, nurodė D.Paudelas.
Tuo tarpu gelbėtojų brigados pareigūnas Lakpa Sherpa, esantis bazinėje stovykloje ant 8 848 metrų aukščio kalno, sakė AFP, kad aukų gali padaugėti iki 14.
„Mačiau 11 kūnų, atgabentų į bazinę stovyklą; mums buvo nurodyta laukti dar trijų“, – L.Sherpa, pelno nesiekiančios Himalajų gelbėtojų asociacijos atstovas, sakė telefonu.
Katmandu dirbanti ekspertė Elizabeth Hawley, vadovaujanti „Himalajų duomenų bazei“ ir laikoma viena iš geriausių Himalajų alpinizmo žinovių, sakė, kad šis incidentas pagal aukų skaičių yra pats didžiausias per kopimo į Everestą istoriją.
Ankstesnis daugiausiai gyvybių nusinešęs incidentas ant to kalno įvyko 1996 metais, kai aštuoni vienos ekspedicijos nariai žuvo per dvi dienas, siaučiant smarkiai audrai.
Tie tragiški įvykiai buvo įamžinti populiarioje JAV žurnalisto Jono Krakauerio knygoje „Into Thin Air“ ir pagal ją pastatytame filme.
„Neabejotina, tai absoliučiai didžiausia nelaimė ant Everesto“, sakė E.Hawley.
Katmandu įsikūrusi alpinistų žygius organizuojanti bendrovė „Himalayan Climbing Guides Nepal“ patvirtino, kad žuvo du jos vedliai, o dar keturi dingo.
„Kai mūsų vedliai paliko bazinę stovyklą, visiškai nesnigo – orai buvo tiesiog fantastiški“, – operacijų direktorius Bhimas Paudelas sakė AFP.
Dešimtys vedlių, dirbančių kitose bendrovėse, saugiai kirto ledyną prieš nuslenkant lavinai, pasakojo jis.
„Tikėjomės eiti paskui juos – negavome jokio perspėjimo“, – pridūrė Bh.Paudelas.
Kiekvieną vasarą šimtai alpinistų iš viso pasaulio mėgina įkopti į įvairias Himalajų viršūnes, kai orų sąlygos pačios palankiausios.
Naujausia tragedija dar kartą pademonstravo, kokią didelę riziką prisiima vedliai šerpai, nešantys į kalnus palapines, maisto atsargas, kopėčias ir virves, padėdami užsieniečiams alpinistams, kurie už teisę mėginti įkopti į viršūnę moka po dešimtis tūkstančių dolerių.
Daugiau nei 300 žmonių žuvo ant Everesto po to, kai į šį kalną 1953 metais pirmieji įkopė seras Edmundas Hillary iš Naujosios Zelandijos ir šerpas Tenzingas Norgay.
Didžiausia nelaimė Nepalo kalnuose įvyko 1995 metais, kai didžiulė sniego griūtis palaidojo Japonijos žygeivių grupę netoli Everesto. Tąsyk žuvo 42 žmonės, tarp jų 13 japonų.
Šioje neturtingoje Himalajų valstybėje stūkso aštuonios iš 14 pasaulyje esančių aukštesnių nei 8 kilometrų viršūnių.
Nepalo vyriausybė išdavė leidimus 734 žmonėms, įskaitant 400 vedlių, kopti į Everestą šią vasarą.
