„Le Monde“: E.Macronas prabilo apie ketinimą kitais metais „siųsti vaikinus“ į Odesą

Pasak straipsnio, tuo metu E.Macronas suprato, kad „padėtis Ukrainoje blogėja, o karas užsitęsė“.

„Bet kuriuo atveju kitais metais turėsiu pasiųsti vaikinus į Odesą“, – vasario 21 d. vakare Eliziejaus rūmų portretų kambaryje svečių akivaizdoje pareiškė valstybės vadovas.

„Le Monde“ taip pat nurodė, kad galimybė siųsti Prancūzijos kariuomenę į Ukrainą buvo svarstoma dar 2023 m. birželį. Teigama, kad konkrečiai ši tema buvo aptarta Eliziejaus rūmuose susitikimo metu praeitų metų birželio 12 d.

Publikacijoje rašoma, kad E.Macroną „erzina kritika dėl tariamai nepakankamos Prancūzijos paramos Ukrainai“. Kovo 4 d. Prancūzija, siekdama paneigti šiuos kaltinimus, paskelbė visą Ukrainai perduotų ginklų sąrašą. Be to, vasario mėn. per susitikimą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Paryžiuje E.Macronas jam pažadėjo iki 3 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą 2024 m.

„Emmanuelis Macronas, kaip sakoma Eliziejaus rūmuose, žino, kad Vladimiras Putinas supranta tik jėgų pusiausvyrą“, – teigiama straipsnyje.

Po vasario 26 d. Paryžiuje surengtos konferencijos Ukrainai paremti E.Macronas pareiškė, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkai sukurs koaliciją, kuri aprūpins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas tolimojo nuotolio ginklais, o ateityje neatmetama galimybė, kad į Ukrainą bus nusiųstas Vakarų karinis personalas.

Kelios NATO šalys į E.Macrono pareiškimus reagavo viešai atmesdamos tokią idėją. Nepritarimą išreiškė Lenkija, Jungtinės Valstijos, Vokietija, Čekija, Kanada ir Jungtinė Karalystė.

„AFP“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Nyderlandų kariuomenės generalinio štabo vadovas generolas Onno Eichelsheimas pažymėjo, kad NATO šalys turėtų apsvarstyti visas galimybes padėti Kyjivui. Tačiau jis nurodė, kad Ukraina neprašė Nyderlandų siųsti karių ir dabar nėra prasmės apie tai diskutuoti.

Tuo tarpu naujienų agentūra „Agence France-Presse“ pažymėjo, kad, anot šaltinio, Europos NATO valstybės narės jau kelias savaites nagrinėja galimybę siųsti Aljanso karius į Ukrainą.

Vasario 28 d. Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalis paaiškino, kad Prancūzijos kariai galėtų būti siunčiami į Ukrainą saugoti tam tikrų sienų, dalyvauti pratybose ar antžeminėje oro gynyboje.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas trečiadienį sakė, kad negali garantuoti, jog jos šalies kariai ateityje nebus siunčiami į Ukrainą.

Tuo tarpu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pabrėžė, kad Vakarų šalys turėtų aptarti kariuomenės siuntimo į Ukrainą idėją ir nustoti braižyti "raudonas linijas“ pagalbos Kyjivui klausimu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Emmanuelis Macronas

Tačiau pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai nereikia Vakarų karių savo teritorijoje, tačiau ji yra pasirengusi priimti „instruktorius“ ir „techninį personalą“ iš NATO sąjungininkų.

V.Zelenskis pridūrė, kad yra pasirengęs aptarti Prancūzijos prezidento E.Macrono idėją siųsti sausumos pajėgas į Ukrainą, kai Prancūzijos vadovas lankysis Ukrainoje.