„Mūsų kartai pavyko sugrąžinti Lenkiją į savo vėžes ir užtikrinti valdžių atskyrimą, – šiauriniame Gdansko mieste kalbėjo L.Walesa. – Negalime leisti, kad kas nors tai sugriautų.“
„Kad ir kokia bus mano sveikata, visuomet būsiu su jumis“, – sakė 73 metų eksprezidentas, neseniai išėjęs iš ligoninės, kur jam buvo atlikta daugybė kardiologinių tyrimų.
„1989-aisiais davėme jums demokratišką Lenkiją. Privalote kovoti dėl jos visomis priemonėmis“, – sakė L.Walesa, 1983 metais apdovanotas Nobelio taikos premija už vadovavimą „Solidarumui“ – vienintelei laisvai profesinei sąjungai visame sovietiniame bloke.
Ankstų šeštadienio rytą Lenkijos Senatas pritarė įstatymui, suteikiančiam teisę teisingumo ministrui spręsti, kas iš dabartinio AT narių toliau eis pareigas, o naujus kandidatus į Aukščiausiąjį Teismą parinks Nacionalinė teismų taryba. Žemieji parlamento rūmai priėmė šį įstatymą per ketvirtadienį vykusį balsavimą.
Kad įstatymas įsigaliotų, jam dar turi pritarti Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, glaudžiai susijęs su valdančiąja partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).
Valstybės vadovas per tris savaites turi pasirašyti ar vetuoti šį teisės akto projektą; taip pat jis gali pasikonsultuoti dėl jo su Konstituciniu Teismu.
Opozicija ir protestuotojai ragina A.Dudą vetuoti šią bei dar dvi neseniai priimtas reformas, jų tvirtinimu, padidinančias vyriausybės kontrolę teismų sistemoje.
Opozicija skelbia, kad šios priemonės prilygsta perversmui, tačiau PiS tvirtina, kad šios reformos yra būtinos, kad ši sistema būtų efektyvesnė ir gebėtų kovoti su korupcija.
PiS į valdžią atėjo 2015-ųjų pabaigoje. Aštuonerius metus opozicijoje išbuvusi partija iškart ėmė reformuoti teismus tvirtindama, kad jos iniciatyvoms priešinasi elitas, ginantis savo privilegijas.
Pagal dabar galiojančią tvarką, kandidatus į AT parenka nepriklausoma komisija, susidedanti iš teisėjų ir kelių politikų.
Europos Komisija savo ruožtu perspėjo Lenkiją, kad, nenutraukus tų reformų, EK gali įšaldyti Varšuvos teises balsuoti ES Taryboje – aukščiausiame sprendimus priimančiame Bendrijos organe. Šio „branduolinio varianto“ 28 nares turinti ES dar niekada nėra inicijavusi.
