Galingiausiai ES lyderei A.Merkel reikalinga Lenkijos parama, jei kovo mėnesį norima susitarti dėl pribrendusių reformų.
Kaip tik bus minimos 60-osios Romos sutarties, kuria buvo įkurta Europos Bendrija, metinės, o Jungtinė Karalystė aktyvuos išstojimo iš ES procesą.
Konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) valdoma Lenkija nenori suteikti Briuseliui daugiau centralizuotų galių ir siekia iš esmės peržiūrėti ES sutartį, kad dalis kompetencijos grįžtų šalių narių sostinėms.
Visgi diplomatai įžvelgia, kad PiS, Europoje jaučianti vis didesnę izoliaciją, ypač balsavimo dėl „Brexit“ strateginėje partnerėje Jungtinėje Karalystėje, jau gali siekti pagerinti kiek prišalusius santykius su Berlynu.
Atmosfera – gera
A.Merkel Varšuvoje susitiko su PiS lyderiu, jokių oficialių pareigų vyriausybėje neužimančiu Jaroslawu Kaczynskiu – politiku, praeityje teigusiu, kad Vokietijos kanclerės tikslas yra pavergti Lenkiją. Vis dėlto pastarasis antradienį kalbėjo kur kas nuosaikiau.
„Atmosfera buvo gera, – po valandą trukusio pokalbio su A.Merkel 5 žvaigždučių viešbutyje Varšuvos centre pareiškė J.Kaczynskis. – Jaučiu, kad šiandienos vizito rezultatai bus geri.“
J.Kaczynskis Lenkijoje laikomas „pilkuoju kardinolu“, už virvučių tampančiu visą šalies politiką.
Lenkijos, šeštosios pagal gyventojų skaičių ES narės, ir Vokietijos – pagrindinės Lenkijos prekybos partnerės – santykiai buvo šaltoki 2005–2007 metais, kai valdžioje Varšuvoje irgi buvo PiS.
J.Kaczynskis, tuomet vadovavęs vyriausybei, 2007-aisiais reikalavo suteikti didesnę balsavimo galią Lenkijai ir priminė, kiek lenkų nužudė Vokietijos naciai per Antrąjį pasaulinį karą.
Dabar ministrų kabinete, kurio vadovė – Beata Szydlo, jo nėra, tačiau J.Kaczynskis Lenkijoje laikomas „pilkuoju kardinolu“, už virvučių tampančiu visą šalies politiką.
Kritikos tiesiogiai neišsakė
Vokietijos diplomatai užkulisiuose pavadino A.Merkel ir J.Kaczynskio susitikimą „draugišku ir atviru“, nors pati kanclerė įspėjo Varšuvą, esą jos ambicijos apriboti institucijų Briuselyje galią yra nerealistiškos.
„Gali būti idėjų, kurios reikštų sutarties pataisas. Aš manau, kad mums reikia elgtis labai atsargiai“, – bendroje spaudos konferencijoje su B.Szydlo pareiškė A.Merkel.
Tuo metu Lenkijos premjerė pabrėžė esanti pasiryžusi stiprinti bendradarbiavimą su Vokietija: „Lenkija ir Vokietija yra labai svarbios vykstant permainoms mūsų Sąjungoje.“
Angela Merkel: „Mes žinome, koks svarbus visuomenės įvairumas, nepriklausomi teismai, laisva žiniasklaida.“
Kritikos Lenkijos valdžios veiksmams, kritikų teigimu, prasilenkiantiems su demokratija, A.Merkel, kuri augo komunistinėje Rytų Vokietijoje, tiesiogiai neišsakė – tik pabrėžė liberalių vertybių svarbą.
„Jaunystėje visada atidžiai stebėjau, kas vyksta Lenkijoje. Be „Solidarumo“ Europos susivienijimas ir Šaltojo karo pabaiga nebūtų atėjusi taip greitai. Nuo to laiko mes žinome, koks svarbus visuomenės įvairumas, nepriklausomi teismai, laisva žiniasklaida“, – kalbėjo Vokietijos kanclerė.
Europos Komisija jau kuris laikas oficialiai abejoja Lenkijoje vykstančiomis permainomis, o jos vicepirmininkas Jyrki Katainenas neseniai pareiškė, kad dėl demokratinių normų nesilaikymo Lenkijai gali būti skirtos sankcijos – atimta balso teisė ES institucijose.