Graikijai vėl kyla krizės pavojus ir finansų ministras ragina pernelyg jos nespausti, nes kitaip gresia valstybės žlugimas. Skolintojai ir patys nesutaria – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina nurašyti dalį skolų, o Europos Sąjunga (ES) to nenori.
Nūdienos darbininkai, o ir ateities darbininkų kartos pasmerktos niekada negauti pensijų.
Graikijos kraštutiniai kairieji – prieš kraštutinių kairiųjų vyriausybę. Komunistų partija niekada nemėgo prieš porą dešimtmečių atskilusios „Syrizos“, bet šį kartą nesutarimai dar aštresni. „Syriza“ pernai du kartus laimėjo rinkimus, žadėdama kovoti su diržų veržimo politika, bet dabar pati baigia priimti tokias taupymo priemones, kokių nedrįso netgi dešiniųjų vyriausybės – kėsinasi į čia šventą pensijų sistemą ir kelia mokesčius. Tokių reformų reikėjo prieš dvidešimt metų, sako vyriausybė, nes sistema po kelerių metų gali žlugti, o biudžete – dviejų milijonų eurų skylė.
Nūdienos darbininkai, o ir ateities darbininkų kartos pasmerktos niekada negauti pensijų. Šios šalies darbininkų klasė turi neleisti tam įvykti.
Kol trapi „Syrizos“ – vos dviejų mandatų – dauguma parlamente visai neištirpo, Aleksis Cipras mėgina prastumti įstatymus, kurie sumažins didesnes pensijas, pakels pensijų įmokas ir padidins mokesčius visiems, išskyrus skurdžiausius. To reikia, kad Graikija gautų naują tarptautinės paskolos dalį, nes liepą turės grąžinti milijardus eurų senų skolų.
Kad gautų pinigų pagal pernai po alinamų derybų pasiektą susitarimą dėl 86-ų milijardų eurų trečiosios paskolos, A. Cipro vyriausybė sutaupyti turi tiek, kad 2018-ųjų biudžeto perviršis, neskaitant skolos mokėjimų, sudarytų 3,5 proc. BVP.
„Palikime pasakas praeityje ir pažvelkime tiesai į akis: be šių derybų, kurios buvo tikrai sunkios, be biudžeto perviršio tikslų Graikija niekada neištrūks iš krizės ir tarptautinės priežiūros“, – sako A. Cipras.
Graikija – vienintelė ES ekonomika, kuri šiemet toliau trauksis. Ją jau tris dienas paralyžiavęs protesto streikas, nes su skolintojais sutartiems tikslams pasiekti per dvejus metus šalis turi sutaupyti, pasak Briuselio, 5,5 milijardo eurų. Tačiau kitas skolintojas, TVF, skaičiuoja, kad tai įmanoma tik sutaupius 9 milijardus ir reikalauja dar daugiau skaudžių priemonių. Graikijos finansų ministras sako, kad tiek sutaupyti nepajėgi nei ši vyriausybė, nei jokia kita.
Penktadienį jis parašė laišką kitoms 18-ai euro zonos šalių, kad bet koks spaudimas taupyti dar labiau atneštų priešingų rezultatų, ir esą niekas neturėtų tikėtis naudos, jei kiltų nauja Graikijos krizė ir regione atsirastų dar viena žlugusi šalis.
Laiškas, iškart nutekintas spaudai, gali būti spaudimo taktika, nes euro zonos finansų ministrai pirmadienį renkasi į neeilinį posėdį aiškintis, ar Graikija pagaliau, pusę metų vėluodama, įvykdė pernykštes sąlygas ir gali pretenduoti į naują paskolos dalį.
Ministrai aptars ir Graikijos skolų naštos mažinimą. Tokios skolintojos, kaip Vokietija, kartoja, kad nurašyti dalį skolų prieštarauja ES teisei, o kitas didysis gelbėjimo programos dalyvis TVF vėl grasina trauktis, jei nebus rastas sprendimas sumažinti rekordinę bendrijoje valstybės skolą, kad jos aptarnavimui šalis neeikvotų taip sunkiai taupomų lėšų.
