Suprasti akimirksniu
- Antrajame ture dėl prezidento posto kovojo Emmanuelis Macronas ir Marine Le Pen
- Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku
- Gana lengvai nugalėjo Emmanuelis Macronas, už kurį balsavo 65,1 proc. rinkėjų. Tai išankstiniai duomenys, bet jie daug keistis neturėtų. Marine Le Pen parėmė 34,9 proc.
- Pirmąjį turą laimėjo Emmanuelis Macronas (23,9 proc. balsų), Marine Le Pen surinko 21,4 proc. balsų
Papildyta 02.11 val. Baigiami skaičiuoti balsai
Iš viso jau suskaičiuoti 94 proc. balsų. Remiantis jais, E.Macronas gavo 65,05 proc. rinkėjų palaikymą, M.Le Pen – 34,95 proc.
Naujausi duomenys rodo, kad E.Macronas beveik visose šalies apylinkėse šventė pergalę.
Visgi panašu, kad M.Le Pen nenusiteikusi liūdėti. „Twitter“ plinta vaizdo įrašas iš rinkimų pabaigos vakarėlio, kuriame politikė nestokoja geros nuotaikos ir demonstruoja šokio judesius.
Papildyta 00.38 val. Užtikrinta pergalė
Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, suskaičiavus 89,65 proc. balsų, rezultatai tokie: E.Macronas – 64,89 proc. rinkėjų balsų, M.Le Pen – 35,55 proc.
Tuo tarpu bendrovė „Ipsos“ paskelbė įdomius statistinius duomenis – E.Macroną palaikė visų amžiaus grupių rinkėjai. Daugiausia palaikymo jis sulaukė iš 70-ies ir vyresnių rinkėjų. Net 78 proc. tokių rinkėjų balsavo už E.Macroną. Mažiausia palaikymo E.Macronas sulaukė iš 35-49 amžiaus prancūzų, tačiau už jį balsavo 57 proc. šios amžiaus grupės rinkėjų.
Papildyta 00.00 val. Dirbs su meile
„Ačiū, mano draugiai. Ačiū, kad esate čia. Ačiū, kad su tokia drąsa kovojote tiek mėnesių. Šiandien laimėjote jūs, laimėjo Prancūzija“, – į susirinkusius prancūzus prie Luvro muziejaus pergalingą kalbą sakydamas kreipėsi E.Macronas.
„Žmonės sakė, kad to pasiekti yra neįmanoma“, – akcentavo naujasis Prancūzijos prezidentas.
Pasak jo, jis žino, kad dalis žmonių balsavo ne už jį, o prieš kraštutinumus, tačiau jis bet kuriuo atveju vykdys savo įsipareigojimus. Kaip sakė E.Macronas, jis nori, kad po penkerių metų, kai vyks nauji prezidento rinkimai, nebūtų žmonių, balsuojančių už kraštutinumus. Omenyje jis turėjo rinkėjus, rinkimuose palaikiusius Marine Le Pen.
„Aš noriu, kad mūsų žmonės, mūsų šalis taptų vieninga. Mūsų šūkis: laisvė, lygybė, brolybė. Aš jums dirbsiu su meile“, – susirinkusiems kalbėjo E.Macronas.
Papildyta 23.32 val. Renkasi prie Luvro
Suskaičiavus kiek daugiau nei pusę rinkėjų balsų situacija nesikeičia – E.Macroną palaiko 64 proc. rinkėjų, M.Le Pen – 36 proc.
Tuo tarpu žmonės renkasi prie Luvro muziejaus, kur E.Macronas vyksta švęsti pergalės rinkimuose.
Papildyta 22.38 val. Giria europietišką ateitį
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pagyrė Prancūzijos žmones, sekmadienį išrinkusius šalies prezidentu Europos Sąjungai palankų kandidatą E.Macroną. „Džiaugiuosi, kad prancūzai pasirinko europietišką ateitį“, – J.-C.Junckeris parašė „Twitter“ žinutėje.
Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministerija „Twitter“ paskelbė, kad Prancūzijos piliečiai, šalies prezidentu rinkęsi E.Macroną, rinkosi laisvę, lygybę ir brolybę. „Liberté, égalité, fraternité (laisvė, lygybė, brolybė) – yra tai, ką šiandien pasirinko Prancūzija. Didžioji tauta buvo, yra ir liks Europoje širdyje“, – pažymima pranešime.
E.Macroną „Twitter“ tinkle pasveikino ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris anksčiau teigė, kad palaiko Marine Le Pen.
Papildyta 22.14 val.: E.Macronas: „Ginsiu Prancūziją ir Europą“
E.Macronas, kreipdamasis į šalį, visų pirma padėkojo visiems už jį balsavusiems prancūzams. Susijaudinęs 39 metų centristas rimtu veidu priminė, kad šalis susiskaldžiusi, ir teigė suprantantis rinkėjų pyktį bei nusivylimą.
„Kovosiu už jūsų saugumą, visų formų nelygybę, galiu tai garantuoti. Visi mes, Prancūzijos žmonės, esame didžios istorijos palikuoniai. Turime laikytis kartu ir vesti savo vaikus į ateitį. Ginsiu Prancūziją, jos žinią ir istoriją.
E.Macronas: „Visi mes, Prancūzijos žmonės, esame didžios istorijos palikuoniai. Turime laikytis kartu ir vesti savo vaikus į ateitį.“
Ginsiu Europą ir pavojuje atsidūrusį europietiškumą. Mūsų vertybės europietiškos“, – kalbėjo E.Macronas.
Jis savo kalboje rado vietos ir kovai su žmonijos sukeliama klimato kaita, ir pastangoms atremti terorizmo iššūkius.
„Nuo pat pirmos dienos veiksiu ryžtingai ir kursiu geresnę ateitį. Per penkerius ateinančius metus turime tapti optimistiškesni ir susivienyti didžiulių iššūkių akivaizdoje.
Atiduosiu visas jėgas. Tegyvuoja Respublika, tegyvuoja Prancūzija“, – teigė E.Macronas.
Papildyta 21.45 val.: prabilo E.Macronas
Pirmajame pareiškime po žinios apie pergalę naujienų agentūrai AFP E.Macronas paskelbė, kad atverstas naujas puslapis.
„Mūsų ilgoje istorijoje šį vakarą atverstas naujas puslapis. Norėčiau, kad tai būtų vilties ir vėl atrasto pasitikėjimo savimi puslapis“, – teigė rinkimus laimėjęs centristas.
E.Macroną su pergale jau pasveikino kadenciją baigiantis prezidentas Francois Hollande'as, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Europos Komisija.
Papildyta 21.33 val.: M.Le Pen kreipėsi į gerbėjus
Į savo gerbėjus Paryžiuje kreipėsi M.Le Pen. Ji pažadėjo vesti „Nacionalinį frontą“ į visuotinius rinkimus birželį ir pabrėžė, jog „iš esmės reformuos“ šią partiją, kad ji taptų „nauja politine jėga“.
Neaišku, ką M.Le Pen turėjo omenyje, tačiau analitikai Prancūzijoje mano, kad ji tikisi išardyti „Nacionalinį frontą“ ir sukurti naują judėjimą. Ji teigė: „Mūsų patriotų ir respublikonų aljansas bus pagrindė opozicinė jėga naujojo prezidento programai.“
Tiesa, M.Le Pen garbingai pasveikino ją įveikusį E.Macroną.
Papildyta 21.28 val.: balsavo prieš M.Le Pen
Sociologai ir apklausų rengėjai per šiuos rinkimus nuveikė labai daug. Sekmadienį rinkėjų buvo klausiama, kodėl jie balsavo už vieną ar kitą kandidatą – kaip ir buvo galima tikėtis, labai nemažai prancūzų balsavo ne už E.Macroną, o prieš M.Le Pen.
„Reuters“ gautais duomenimis, 43 proc. rinkėjų už E.Macroną balsavo dėl to, kad pasisako prieš M.Le Pen. 33 proc. – dėl jo pažadų atnaujinti Prancūzijos politiką, 16 proc. – nes remia jo programą, o 8 proc. patinka jo asmenybė.
Papildyta 21.02 val.: E.Macronas laimėjo rinkimus
Paskelbti išankstiniai rinkimų rezultatai. E.Macronas lengvai nugalėjo – jį parėmė 65,1 proc., o M.Le Pen – 34,9 proc. rinkėjų. Beveik 26 proc. registruotų rinkėjų nebalsavo.
Kita vertus, Prancūzijos kraštutiniai dešinieji dar niekada nebuvo surinkę tiek daug balsų. „Nacionalinis frontas“ ir M.Le Pen pralaimėjo, bet pasirodė geriau nei bet kada anksčiau.
Skaičiuojama, kad už M.Le Pen sekmadienį balsavo 11 mln. rinkėjų – dvigubai daugiau negu už jos tėvą Jeaną-Marie Le Peną 2002 metais, kai jis irgi pateko į prezidento rinkimų antrąjį turą.
Papildyta 20.45 val.: E.Macrono rinkėjai renkasi švęsti
E.Macrono gerbėjai ir žurnalistai jau pradėjo plūsti į aikštę prie Luvro muziejaus, kur vėliau kalbą – greičiausiai pergalės – sakys kandidatas. Žmonės nusiteikę džiugiai, jie žurnalistams teigia esantys tikri E.Macrono sėkme.
Išankstinės rinkėjų apklausos leidžia manyti, kad taip ir bus. Kelių tokių apklausų vidurkis toks: už E.Macroną – 64 proc. rinkėjų, o už M.Le Pen – 36 proc. rinkėjų.
Papildyta 20.03 val.: balsavimas daugelyje apylinkių baigėsi
19 val. vietos laiku (20 val. Lietuvos laiku) daugelis rinkimų apylinkių užsidarė. Dar valandą dirbs tik didžiųjų miestų apylinkės.
Netrukus turėtų pasirodyti pirmieji išankstiniai rezultatai, kurie nuo galutinių beveik niekada nesiskiria. Paryžiuje laukiama abiejų kandidatų kalbų – pergalės ir pralaimėjimo proga.
Papildyta 20 val.: teisėsauga pradėjo tyrimą
Paryžiaus prokurorai pradėjo programišių atakos prieš E.Macrono kampaniją tyrimą. Paviešinta 9 Gb duomenų, kurie internete buvo palikti vėlų penktadienio vakarą.
Nors pavogtuose dokumentuose nieko įdomaus ar kompromituojančio, regis, nėra, rinkimų pareigūnai ragino Prancūzijos žiniasklaidą ir piliečius neskleisti šių duomenų – dar ir dėl to, kad programišiai, greičiausiai pasiųsti Kremliaus, įmaišė melagingos informacijos.
Papildyta 19.08 val.: gandai apie E.Macrono pergalę
Prancūzijos žiniasklaida pagal įstatymus iki akimirkos, kai užsidarys rinkimų apylinkės, privalo tylėti ir neskelbti absoliučiai jokių pranešimų apie balsavimo eigą, kas galėtų pirmauti ir pan.
Tokios taisyklės kaimyninės Belgijos neriboja. Belgijos dienraštis „Le Soir“ cituoja keturių nutekintų rinkėjų apklausų duomenis, kurie esą atskleidžia, kad nugalėjo E.Macronas. Už jį neva balsavo daugiau nei 60 proc. rinkėjų.
Belgijos visuomeninis radijas ir televizija pateikia dar tikslesnę informaciją – esą už E.Macroną balsavo 62,5 proc. rinkėjų. Duomenys, žinoma, neoficialūs, tačiau atitinka sociologų prognozes.
Papildyta 18.26 val.: mažesnis aktyvumas
Vidaus reikalų ministerija paskelbė naujausius rinkėjų aktyvumo duomenis. 17 val. duomenimis, aktyvumas siekė 65,3 proc. tai gerokai mažiau nei per 2012 metais (71,9 proc.) ir 2007 metais (75,1 proc.) vykusius antruosius turus.
Papildyta 16.32 val.: trumpam buvo uždarytas Luvro muziejaus kiemas Paryžiuje
Įtartinas krepšys privertė evakuoti žmones iš Paryžiaus Luvro muziejaus kiemo, kuriame centristas E.Macronas ketina švęsti savo pergalę, jei laimės Prancūzijos prezidento rinkimus.
Iš kiemo buvo evakuoti keli šimtai žmonių, daugiausia žurnalistai, besirengiantys E.Macrono renginiui. Išminuotojams išvykus, kiemas buvo atidarytas. Pats muziejus nebuvo uždarytas lankytojams.
Luvro apsauga buvo sustiprinta, kai prezidento rinkimų kampanijos metu ekstremistas šalia muziejaus užpuolė karius. Paryžiaus policija pranešė, kad sekmadienio evakuacija buvo „atsargumo priemonė“.
Papildyta 13.22 val.: rinkėjų aktyvumas beveik nepakito
Paskelbti pirmieji rinkėjų aktyvumo duomenys. „Le Monde“ praneša, kad iki vidurdienio rinkėjų aktyvumas siekė 28,23 proc. ir beveik nesiskyrė nuo aktyvumo pirmajame ture, kai jis siekė 28,54 proc.
Tačiau prieš penkerius metus vykusiuose rinkimuose antrajame ture aktyvumas buvo didesnis. Tuomet jis siekė 30,66 proc.
Papildyta 12.44 val.: policija patruliuoja prie vietų, kuriose bus švenčiama pergalė rinkimuose
Policija ir kariškiai saugo simbolines Paryžiaus vietas, kuriose centristas Emmanuelis Macronas arba kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen švęs pergalę antrajame prezidento rinkimų rate.
E.Macronas, jei laimės rinkimus, švęs aikštėje prie Luvro piramidės. Sostinės centre esantis Luvras jau ir taip yra griežtai saugomas po prezidento rinkimų kampanijos metu šalia garsiojo muziejaus buvusio išpuolio prieš karius.
M.Le Pen ketina iššauti šampaną „Chalet du Lac“, buvusiame medžioklės namelyje Venseno miške, didžiuliame parke, esančiame sostinės rytiniame pakraštyje. Kraštutinių dešiniųjų lyderė pabrėžtinai vengia vietų aplink Paryžiaus operą, siejamą su jos tėvo ksenofobišku vadovavimu Nacionaliniam frontui.
Pergalės šventimui pasirinktos vietos turi didžiulę simbolišką reikšmę. Abu kandidatai stengiasi atsiriboti nuo praeities ir tradicinio susiskirstymo į kairiuosius ir dešiniuosius. Tad nenuostabu, kad E.Macronas nepasirinko nei tarp kairiųjų itin populiarių Bastilijos ar Respublikos aikščių, nei Konkordijos aikštės, kurioje pergalę šventė buvęs dešinės prezidentas Nicolas Sarkozy.
Papildyta 12.31 val.: balsavo kandidatai
Savo balsus jau atidavė ir Emanuelis Macronas ir Marine Le Pen.
E.Macronas atiduoti balso atvyko kartu su žmona. Politiką pasitiko būrys jo gerbėjų, kurie prie balsavimo apylinkės šūksniais sveikino jį su būsima pergale.
Tuo tarpu M.Le Pen balsavimo apylinkėje nenustojo šypsotis, pažymi Prancūzijos leidinys „Le Monde“.
Papildyta 11.34 val.: balsavo Francois Hollande'as
Kada bus inauguruotas naujasis šalies vadovas – dar nėra tiksliai žinoma. Tačiau prancūzų žiniasklaida akcentuoja, kad inauguracija turėtų būti surengta kažkurią dieną tarp gegužės 10 ir 14 dienos. Būtent gegužės 10 dieną, trečiadienį, ketinama paskelbti oficialius rinkimų rezultatus, o gegužės 14 dienos, sekmadienio, vidurnaktį oficialiai baigiasi dabartinio Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o kadencija.
Dabartinis šalies prezidentas buvo vienas pirmųjų aukšto rango šalies politikų, kuris sekmadienį atidavė savo balsą antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture.
F.Hollande'as paragino rinkėjus nepalaikyti kraštutinių dešiniųjų kandidatės Marine Le Pen ir pakvietė juos balsuoti už jo buvusį protežė centristą Emmanuelį Macroną.
Papildyta 10.21 val.: „Femen“ protestas
Prasidėjus balsavimui šiaurės vakarų Prancūzijoje aktyvistės „Femen“ dar kartą išreiškė protestą prieš kraštutinių dešiniųjų atstovę Marine Le Pen. Čia aktyvistės sau įprasta forma – apsinuogindamos – skatino prancūzus rinkimuose nepalaikyti Marine Le Pen. Protestuotojos buvo sulaikytos.
66 546 rinkimų apylinkės atsidaro 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, ir dauguma jų užsidarys 19 val. (20 val.), tačiau Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose rinkėjai galės balsuoti dar vieną valandą.
Pirmųjų rezultatų galima tikėtis apie 19 val. 45 min. (20 val. 45 min.).
Lyderis?
Pirmajame rinkimų ture 23,9 proc. balsų surinko ir visus kitus kandidatus aplenkė 39 metų Emmanuelis Macronas. Jis dvejus metus socialistų vyriausybėje ėjo ekonomikos ministro pareigas, praeityje dirbo investiciniuose bankuose. Kandidatas, vos prieš metus įsteigęs judėjimą „En Marche!“ („Pirmyn!“), nenori būti vadinamas nei kairiuoju, nei dešiniuoju.
48 metų Marine Le Pen, surinkusi 21,4 proc. balsų – skandalingosios partijos „Nacionalinis frontas“ įkūrėjo Jeano-Marie Le Peno, pagarsėjusio antisemitiniais pasisakymais, dukra.
Pastaraisiais metais partijos vadovė reabilitavo jos įvaizdį. Tiesa, praėjus vos vienai dienai po pirmojo rinkimų turo, M.Le Pen paskelbė pasitraukianti iš „Nacionalinio fronto“ lyderės posto.
Apklausos M.Le Pen nepalankios
Paskutinės apklausos rodo, kad E.Macronas galėtų tikėtis lengvos pergalės. „Ipsos“duomenimis, už jį balsus atiduoti ketina net 61,5 proc. rinkėjų. Tuo tarpu M.Le Pen prezidento poste norėtų matyti 38,5 proc. prancūzų.
Paramą E.Macronui išreiškė pirmajame ture trečias likęs Francois Fillonas ir buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Barackas Obama.
Nors prancūzų sociologai itin tiksliai nuspėjo pirmojo turo rezultatus, ekspertai siūlo E.Macronui neatsipalaiduoti. Net 24 proc. balsavimo teisę turinčių prancūzų planuoja arba visai nebalsuoti, arba sugadinti biuletinius. Tokiu atveju M.Le Pen pergalės šansai galėtų gerokai išaugti.
Be to, vėlų penktadienio vakarą, likus vos kelioms minutėms iki rinkimų įstatymuose numatomo kampanijos „išjungimo“, ugnies į žibalą įpylė programišiai, paskelbę 9 Gb nutekintų E.Macrono kampanijos duomenų.
Šeštadienį ir sekmadienį (kol vyksta balsavimas) kandidatams bei jų atstovams privaloma tylėti, tačiau E.Macrono komanda dar spėjo pasmerkti „didžiulę ir koordinuotą“ programišių ataką, po kurios į internetą vėlai penktadienį buvo nutekinta tūkstančiai elektroninių laiškų, buhalterijos detalių ir vidaus dokumentų.
Jau tradiciškai nutekintus duomenis pareklamavo „WikiLeaks“ – organizacija, kuri pernai taip pat skelbė JAV demokratų kandidatę į prezidento rinkimus Hillary Clinton tariamai kompromituojančią ir programišių pavogtą informaciją.
„WikiLeaks“ analitikai sieja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Ekspertai, analizuojantys naująjį nutekinimą, irgi rado rusiškų pėdsakų.
„WikiLeaks“ analitikai sieja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Ekspertai, analizuojantys naująjį nutekinimą, irgi rado rusiškų pėdsakų.
Tuo metu E.Macrono komandos nariai žurnalistams neoficialiai teigė, kad kandidatas, susipažinęs su nutekinimu, gerokai sugriežtino nuomonę apie Rusiją ir šios šalies keliamą grėsmę Vakarų demokratijoms.
Rinkimų priežiūros institucija patarė žiniasklaidai neskelbti detalių iš tų dokumentų ir perspėjo, kad jų publikavimas galėtų nulemti kriminalinius kaltinimus ir kad kai kurie dokumentai tikriausiai yra suklastoti.
Taip buvo ir H.Clinton kampanijos laiškų nutekinimo atveju. Prie autentiškos informacijos pridedama suklastotų duomenų, kitaip tariant, melo, o taip šiam suteikiama autentiškumo.
Kaip vyksta rinkimai?
Priešingai nei rinkėjų nepasitenkinimą sukėlusi sudėtinga JAV rinkimų sistema, Prancūzijoje ji gerokai paprastesnė. Kiekvienas rinkėjo balsas tiesiogiai keliauja į kandidato „sąskaitą“, laimi surinkęs daugiau balsų.
Beje, tai ne vieninteliai šiemet Prancūzijoje vyksiantys rinkimai. Birželį prancūzai rinks 577 Nacionalinės Asamblėjos narius.
Tai ne vieninteliai šiemet Prancūzijoje vyksiantys rinkimai. Birželį prancūzai rinks 577 Nacionalinės Asamblėjos narius.
Šis balsavimas laikomas vos ne tokiu pat svarbiu kaip prezidento rinkimai, mat šiuos laimėjusiam kandidatui būtina veiksni dauguma žemuosiuose parlamento rūmuose.
Beje, neatmetama, kad programišiai, penktadienį paviešinę E.Macrono kampanijos duomenis, siekia įsikišti būtent į parlamento rinkimus, nes suvokia, jog lemiamos įtakos šiandienos balsavimui nepadarys.
Karšti debatai
Iki rinkimų likus keturioms dienoms, abu kandidatai dalyvavo debatuose. Čia jie vienas kitam negailėjo kritikos ir įžeidinėjimų, o moderatoriai vargiai galėjo suvaldyti situaciją.
M.Le Pen sakė, kad E.Macronas paklūsta Vokietijos kanclerei, todėl tikino, kad „Prancūziją valdys moteris – arba aš, arba A.Merkel“. Tuo tarpu E.Macronas jos ekonominę programą vadino „beprasme“ ir nevengė pasišaipyti iš planų išlaikyti bendrą valiutą ES, tačiau šalies viduje naudoti franką.
E.Macronas debatuose priminė, kad šiuo metu vyksta tyrimas dėl galimai M.Le Pen pasisavintų ES lėšų. Dešiniųjų kandidatė taip pat bandė įgelti E.Macronui: „Tikiuosi, mes nesužinosime, kad turite ofšorinę sąskaitą Bahamose.“
Tai pavadinęs šmeižtu, E.Macronas žadėjo imtis teisinių priemonių prieš M.Le Pen ir „visus, kurie kartos šią neteisingą informaciją“.
