Lenkijos himnas prie Seimo ne kokios ceremonijos, bet protesto proga. Minias surinko judėjimas už demokratiją, anksčiau demonstracijomis lydėjęs valdančiųjų konservatorių reformas žiniasklaidoje, švietimo sistemoje, Konstituciniame teisme. Dabar lydi partijai Teisė ir Teisingumas (PiS) keičiant teisėjų skyrimo tvarką. Nors apžvalgininkai sako, kad protestuotojų per mažai ir per vėlai status quo teisės sistemoje apginti. Senatas dvi reformas patvirtino vakar, Seimas dar anksčiau šią savaitę. Beliko prezidento parašas.
Pirmoji reforma keičia aukščiausio rango teisėjus į pareigas renkančios Nacionalinės teisinės tarybos sudėtį. Nuo šiol Seimas skirs ne šešis, o penkiolika iš dvidešimt penkių tarybos narių. Antroji reforma numato, kad paprasčiausių teismų teisėjus skirs teisingumo ministras.
Ketvirtadienį pristatytas dar vienas atskiras projektas, kuris ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimą siūlo pavesti Teisingumo ministerijai. Valdančiųjų argumentas – esą valdžių padalijimo pusiausvyra iškrypusi, nes dabar teisėjus pasirenka pats teisininkų klanas. O Lenkija ne teismokratija, bet demokratija. Tačiau opozicija rimtai nerimauja dėl valdžių padalijimo pusiausvyros griovimo vyriausybės naudai.
Lenkija jau užsitraukė Europos Komisijos nemalonę dėl ankstesnių Konstitucinio teismo reformų, kai buvo apsunkintos galimybės blokuoti naujus įstatymus kaip neatitinkančius Konstitucijos.
