Nuomonės apklausose A.Duda vis dar išlieka lyderis, tačiau antrajame ture susirungęs su neseniai kandidatūrą iškėlusiu Varšuvos meru Rafalu Trzaskowskiu, jis nebūtinai džiaugtųsi pergale.
Naujausia „Europe Elects“ apklausa rodo, kad pirmajame ture A.Duda gali tikėtis 41 proc. balsų, R.Trzaskowskis – 30 proc. 11 proc. balsų prognozuojama žurnalistui, televizijos laidų vedėjui Szymonui Holowniai.
Vis dėlto, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto 15min teigė nesąs tikras, kad A.Dudai neužteks balsų laimėti jau pirmajame ture.
Išgalvoti veikėjai
„Press-Service Monitoring Mediów“ žiniasklaidos monitoringas rodo, kad birželio 3-16 dienomis TVP žiniose beveik 97 proc. su A.Duda susijusių istorijų buvo pozityvios, 3 proc. – neutralios, neigiamų nebuvo. Su R.Trzaskowskiu susijusių istorijų buvo mažiau, tačiau beveik 87 proc. jų buvo negatyvios, likusios – neutralios, pozityvių nebuvo.
Pasak A.Pukšto, visuomeninis transliuotojas yra įtakingas formuojant visuomenės nuomonę vien jau dėl didelio masto – keturių radijo ir keturių televizijos programų, internetinio portalo.
„Visuomeninis transliuotojas, kuris aiškiai palaikė Dudą, turi įtakos“, – teigė politologas.
Pirmadienį TVP eteryje transliuotas interviu su „amerikiečiu mados dizaineriu Christianu Paulu“, kuris gyrė pirmąją ponią Agatą Kornhauser-Dudą kaip stiliaus ikoną, lygino ją su Melania Trump. Tačiau interneto vartotojams nepavyko rasti dizainerio tokiu vardu, greitai paaiškėjo, kad jis – Varšuvoje gyvenantis iš Čikagos kilęs lenkas, turįs mažai bendro su mados indrustrija, rašo wp.pl.
Kitą dieną po reportažo jis sukūrė „Twitter“ paskyrą ir skelbė informaciją apie neva jo mados verslą, publikavo 30 sekundžių vaizdo įrašą, kuriame neigė jam metamus kaltinimus apsimetinėjimu. Vartotojams pastebėjus, kad jis turi lenkišką akcentą, įrašas buvo ištrintas. TVP iš jo interviu ėmė anglų kalba, nors vėliau paaiškėjo, kad „dizaineris“ laisvai kalba lenkiškai.
„Notes from Poland“ pastebi, kad tai – ne pirmas kartas, kai TVP eteryje kalba išgalvotas veikėjas. Pernai buvo transliuojamas interviu su „žurnalistu iš Belgijos“, kuris prancūziškai kritikavo buvusį premjerą, valdančiųjų kritiką Donaldą Tuską. Vėliau paaiškėjo, kad jis – lenkiškai kalbantis TVP darbuotojas.
Į valdžią atėjus PiS, spaudos laisvės situacija šalyje pablogėjo. Šį balandį paviešintame Žiniasklaidos laisvės indekse Lenkija nukrito į visų laikų žemiausią vietą – 62-ą. Prieš penkerius metus ji buvo 18-oje vietoje. Palyginimui: Lietuvai šiemet teko 28 vieta, Latvijai – 22, Estijai – 14.
Istorikas Timothy Gartonas Ashas „The Guardian“ rašo jau daugiau nei 40 metų siekiantis paneigti Vakaruose paplitusį stereotipą, kad Lenkija – užsispyrusi, siauro mąstymo, reakcinga, nacionalistinė ir antisemitinė šalis.
„Dabar valstybinė televizija įgyvendina šį stereotipą. Neva gindamas gerą Lenkijos vardą, TVP jam kenkia. Visur matydamas antilenkiškas jėgas, jis pats yra antilenkiška jėga, daranti rimtą žalą šalies reputacijai pasaulyje“, – rašo T.Gartonas Ashas.
LGBT ir kompensacijų žydams kortos
Naujausia „Pew Research Center“ apklausa rodo, kad 47 proc. lenkų mano, jog homoseksualumas turėtų būti priimtinas visuomenėje.
Šios rinkimų kampanijos metu A.Duda ir kiti valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) atstovai TVP eteryje bei kitur užsipuldavo LGBT bendruomenę.
TVP eteryje buvo kalbama, kad A.Duda apgins „vaikus nuo LGBT ideologijos“, kitas PiS parlamentaras sakė, kad „LGBT žmonės nėra lygūs normaliems žmonėms“.
Šį mėnesį A.Duda pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė palyginęs „LGBT ideologiją“ su komunizmu. Apskritai valdantieji pasitelkė naratyvą, kad „LGBT nėra žmonės, o ideologija“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lenkijoje artėjant prezidento rinkimams – atsinaujinęs valdančiųjų puolimas prieš LGBT
Šios kampanijos metu pasitelktas ir jautrus Holokausto aukų turto grąžinimo klausimas.
„Ekspertai neabejoja, kad pinigų srautas, kuris šiuo metu plaukia iš valstybinio biudžeto į Lenkijos šeimų kišenes, baigsis, jei Trzaskowskis, po jo galimos pergalės, sieks patenkinti žydų poreikius“, – kalbėta TVP žinių eteryje.
Lenkija yra vienintelė Europos Sąjungos (ES) šalis, neturinti įstatymų dėl žydų nuosavybės kompensavimo. Pernai PiS priklausantis premjeras Mateuszas Morawieckis sakė, kad to niekada nebus, o tokia kompensacija būtų „Hitlerio pergalė“.
Pasak A.Pukšto, per pastaruosius penkerius metus Lenkijos visuomenė pasidarė dar labiau poliarizuota, susiskaldymas šiuo metu yra didelis.
„Nors tas susiskaldymas buvo matomas jau prieš 15 metų, kai Lenkijos politinė scena pasistūmėjo dviejų dominuojančių partijų link. Ir abi tos politinės partijos yra dešiniosios – PiS ir „Piliečių platforma“ (PO). Didelis pasistūmėjimas įvyko ir po prezidento Kaczynskio žūties. O paskutiniai penkeri metai tą poliarizaciją dar labiau pagilino“, – 15min sakė politologas.
Pasak jo, nepavyksta grįžti prie daugiapartiškumo, kuris Lenkijoje buvo prieš 20 metų.
A.Pukšto teigimu, abi politinės jėgos išnaudoja poliarizaciją, vis dėlto, panašu, kad R.Trzaskowskis bando stipriai neperlenkti lazdos.
„Viena vertus, jis labai aštriai pradėjo savo dalyvavimą prezidento rinkimuose – pasakė, kad vienas iš pirmųjų darbų bus visuomeninio transliuotojo reforma. Kita vertus, jis labai stipriai nepuolė Dudos ir PiS. Ko gero, tai gali būti jo sėkmės formulė“, – tikino politologas.
Anot A.Pukšto, prie R.Trzaskowskio sėkmės gali prisidėti ir tai, kad jis nėra siejamas su senąja PO vadovybe, mažai susijęs ir su dabartine.
Susitikimas su D.Trumpu padės?
Trečiadienį, likus kelioms dienoms rinkimų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose priėmė A.Dudą. Susitikimo metu JAV prezidentas pažadėjo dalį amerikiečių karių, išvedamų iš Vokietijos, dislokuoti Lenkijoje.
D.Trumpas kalbėjo, kad „prezidentas Duda Lenkijoje laikosi labai gerai“,„puikiai dirba“. Atsakydamas į kritiką dėl vizito laiko, JAV prezidentas pridūrė: „Lenkijos žmonės jį nepaprastai gerai vertina. Nemanau, kad jam reikia mano pagalbos.“
D.Trumpas susitikimo metu gyrė Lenkijos „budrias pastangas išsaugoti įstatymo viršenybę“. Savo ruožtu Europos Komisija (EK) prieš Lenkiją pradėjo keturias teisines procedūras kilus grėsmei įstatymo viršenybės principui, EK taip pat aktyvavo 7 straipsnį, kuris galėtų iš Lenkijos atimti teisę balsuoti ES.
Naujausioje „Freedom House“ ataskaitoje Lenkija iškrito iš konsoliduotų demokratijų sąrašo ir dabar yra laikoma pusiau konsoliduota demokratija.
A.Pukšto nemano, kad A.Dudos vizitas Baltuosiuose rūmuose gali jam padėti rinkimuose.
„Visgi rinkėjas labiau domisi vidaus politika – užsienio politika ir užsienio reikalai yra tolimesniame plane. Jėgų pasiskirstymas, kuris buvo maždaug prieš savaitę, greičiausiai toks ir išliks. Gal tik pačioje partijoje Duda pasijautė šiek tiek stipresnis“, – sakė A.Pukšto.
R.Trzaskowskis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame jam paramą išreiškė įvairių Europos šalių, įskaitant Londono, Madrido ir Helsinkio, merai.
Birželio 12 dieną su M.Morawieckiu susitikęs premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė šalių strateginę partnerystę.
„Todėl yra labai svarbu išlaikyti šią strateginę partnerystę. Mūsų istorijoje buvo visko, tad tikiuosi, kad Lietuvos ir Lenkijos žmonės rems tas politines jėgas ir politikus, kurie pasiekė, kad turėtume strateginius partnerius“, – S.Skvernelį citavo ELTA.
