Ar du jos paaugliai vaikai, užaugę Jungtinėje Karalystėje, vis dar gautų paskolas studijuoti britų universitetuose? Ar ji ir jos sutuoktinis, dirbę šalyje 11 metų, turėtų parduoti savo namus, kuriuos nusipirko? Turėtų išeiti iš darbų? Palikti šalį? Prašyti pilietybės? Tokius klausimus kelia naujienų agentūra AP.
41-erių lenkė A.Woydyla – viena iš šimtų tūkstančių Britanijoje dirbančių ES šalių emigrantų, kurie gyvena baimėje ir nežino, kas bus toliau. Mat jiems namais tapusi šalis pradės ilgą pasitraukimą iš ES.
Jeigu aš būčiau viena, tiesiog galėčiau grįžti į Lenkiją, – akivaizdžiai įsitempusi sako moteris.
„Jeigu aš būčiau viena, tiesiog galėčiau grįžti į Lenkiją“, – akivaizdžiai įsitempusi sako moteris. „Vis dėlto turiu vaikus, kurie labiau anglai, nei lenkai. Jie nė nenori važiuoti į Lenkiją per atostogas. Tarpusavyje kalbasi angliškai“, – pasakoja Anna.
Tuos, kuriems Jungtinė Karalystė buvo tapusi namais, dabar ji palieka nežinioje. Emigrantai pakeitė Britanijos veidą: miegančius Anglijos miestus, tokius kaip Bostonas, pavertė Baltijos šalių anklavais, užpildydami juos parduotuvėmis, kurių lentynose nugulė lenkiškas šviesus alus ir „Wiejska“ dešrelės.
„Aš asmeniškai negaliu pasakyti, kas man pasikeis“, – prisipažįsta 21-erių italas studentas Andrea Cordaro. Jo teigimu, šokas, išgirdus apie referendumo rezultatus, prilyginamas jausmui, kai sužinai, jog neišlaikei egzamino. „Aš tikiuosi geriausia“, – viliasi jis.
36-erių Laurence Borel iš Prancūzijos, skaitmeninės rinkodaros konsultantė, nelaukia, kas bus toliau. Ji dar gegužę kreipėsi dėl britiško paso, moteris šalyje pragyvenusi daugiau kaip 15 metų.
Nenoriu grįžti į Prancūziją. Mano gyvenimas čia, – sako prancūzė.
„Lažinčiausi, kad daugybė žmonių kreipėsi dėl to“, – įsitikinusi ji. Moteris iš Prancūzijos aiškina, kad ji apie britų pasą svarsčiusi ne vienerius metus, tačiau referendumas paskatino imtis veiksmų. „Nenoriu grįžti į Prancūziją. Mano gyvenimas čia“, – sako ji.
Šalies darbovietėse, mokyklose vadybininkai išsiuntė elektroninius laiškus sunerimusiems užsienio darbuotojams ir studentams, užtikrindami juos, kad kol kas niekas nepasikeitė.
„Formalus išstojimo iš ES procesas užtruks mažiausiai dvejus metus“, – buvo skelbiama Oksfordo universiteto pranešime. „Mūsų darbuotojai ir studentai gali būti tikri, kad trumpuoju laikotarpiu mes nesitikime jokio darbo ar studijų sutrikdymo“, – priduriama jame.
Antroji kalba po anglų – lenkų
Tuo metu ilguoju laikotarpiu trijų mln. ES piliečių, gyvenančių Britanijoje, gyvenimai turėtų daugiau ar mažiau keistis. Labiausiai visa tai, ko gero, paveiks lenkus, kurių Jungtinėje Karalystėje dirba daugiausiai iš ES valstybių piliečių. Dabartiniais skaičiavimais, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gyvena 850 tūkst. žmonių iš Lenkijos, siekiančių čia didesnių galimybių, nei turėjo savo šalyje. Beje, Anglijos antroji kalba, kuria dažniausiai kalbama po anglų, jau yra tapusi lenkų kalba. Lenkų likimas Britanijoje svarbus klausimas ir pačioje Lenkijoje. Toks svarbus, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda po referendumo perspėjo, kad „Lenkijos lyderiai padarys viską, kad laukiančiose derybose su britų lyderiais išlaikytų nepasikeitusias teises“.
„Tikiu, kad britų valdžia bus dėkinga už lenkų įnašą į Britų salų plėtrą, į jų socialinį ir kultūrinį gyvenimą“, – kalbėjo jis. Pagal britų įstatymus, ES imigrantai, gyvenę Jungtinėje Karalystėje daugiau kaip penkerius metus, gali prašyti nuolatinės gyvenamosios vietos.
Lenkijos tarptautinių santykių institutas (PISM), įsikūręs Varšuvoje, apskaičiavo, kad po 2012-ųjų daugiau kaip 400 tūkst. lenkų išvažiavo į Britaniją. Kol kas jų likimas neaiškus, tačiau jie kartu su šimtais tūkstančių kitų europiečių gali kreiptis dėl vizų, ir tik jų negavę, grįžti į savo šalį.
Suvokdamas darbuotojų iš ES šalių nerimą, Londono meras Sadiqas Khanas, kuris buvo „pasilikimo“ ES stovyklos šalininkas, penktadienį išplatino specialų pranešimą.
Kaip miestas mes dėkingi už milžinišką įnašą, kurį jūs padarėte, ir tai nepasikeis, nepaisant referendumo rezultatų, – tvirtino Londono meras.
„Kaip miestas mes dėkingi už milžinišką įnašą, kurį jūs padarėte, ir tai nepasikeis, nepaisant referendumo rezultatų“, – tvirtina jis. „Jūs čia esate labai laukiami“, – priduria jis.
Yra palaikančių „Brexit“
Iš tiesų ne visi dirbantys emigrantai Britanijoje panikuoja ar gyvena baimėje.
„Jaučiuosi gerai. Palikti ES yra gera idėja“, – sako 24-erių rumunas Gabrielis Ionutas, dirbantis vienoje Londono statybviečių. Jungtinėje Karalystėje jis darbuojasi jau ketverius metus, turi leidimą gyventi bei tiki savo galimybėmis čia likti ir toliau.
Jis teigia visiškai suprantantis britų nerimą, kad jų valstybė pastaraisiais metais buvo priversta priimti pernelyg daug emigrantų, o kontrolė per maža, kas gali atvykti, nes ES taisyklės užtikrina laisvą žmonių judėjimą.
„Dabar jie turės daugiau kontrolės, įsileis tik tikrai gerus žmones“, – mano jis. „Be to, jie galės sustabdyti daugiau pabėgėlių iš Artimųjų rytų. Bijau, kad tarp jų gali būti teroristų“, – kalba rumunas.
Kitas Rumunijos pilietis, dirbantis statybose, teigė, kad buvo itin susirūpinęs. 32-ejų Iosifas Achimas Britanijoje – jau šešerius metus, tačiau niekada nesikreipė dėl leidimo gyventi. „Nežinau, kas dabar bus“, – prisipažįsta jis, pridurdamas, kad, jo nuomone, bus blogai.
Vokietė, Londone dirbanti skaitmeninio marketingo srityje, Christine Ullmann sako, kad „visi ištikti šoko ir labai nuliūdę“. Ji prisipažįsta apsiverkusi, kai sužinojo referendumo rezultatus.
Prancūzė konsultantė Borel sutiko, kad emocijos kol kas karštos. „Myliu Londoną. Man patinka anglų kalba. Mano širdis sudužo“, – naujienų agentūrai sako ji.
