Panašius sprendimus jau anksčiau paskelbė Jungtinės Valstijos, Vengrija, Austrija ir Čekija.
Dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės pareiškime sakoma, kad ji nepritars „susitarimui, negarantuojančiam saugumo Lenkijai ir galinčiam paskatinti nelegalią migraciją“.
Pasak vyriausybės, susitarimas prieštarauja jos prioritetams, įskaitant „Lenkijos piliečių saugumą ir migracijos srautų kontrolės išlaikymą“.
Pareiškime priduriama, kad pakte nėra „stiprių garantijų dėl suverenios šalių teisės spręsti, ką priimti savo teritorijoje, ir atskirti legalią ir nelegalią migraciją“.
JT susitarimas dėl migracijos (Global Compact for Migration), kurio galutinis tekstas buvo parengtas liepos mėnesį po pusantrų metų derybų, turi būti priimtas per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis.
Jame išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo, migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičiui padidėjus 250 milijonų. Tai sudaro 3 proc. visų pasaulio gyventojų.
JAV iš derybų dėl šio pakto pasitraukė pernai gruodį. Vengrijos antiimigracinių pažiūrų premjeras Viktoras Orbanas jį atmetė liepą, o Austrija jo pavyzdžiu pasekė spalį.
Čekija pasitraukti nusprendė anksčiau šį mėnesį. Bulgarija taip pat sakė, kad yra linkusi atmesti paktą.
Anksčiau Lenkija ir kitos rytinės Europos Sąjungos narės Čekija, Vengrija ir Slovakija kategoriškai atmetė Vokietijos remtą ES planą po 2015 metų migrantų krizės įvesti privalomų kvotų sistemą.
Birželio mėnesį ES lyderiai atsisakė šio plano, pagal kurį migrantai ir pabėgėliai būtų buvę skirstomi po visą bloką.
