Šie rinkimai, kuriuos dėl koronaviruso pandemijos anksčiau teko atidėti ir kuriuose perrinkimo siekia dabartinis valstybės vadovas Andrzejus Duda, gali nuspręsti Lenkijos dešiniosios vyriausybės politinę ateitį.
Jam tenka varžytis su dešimčia kandidatų, tačiau visuomenės apklausos rodo, jog antrajame rate liepos 12 dieną jam teks susigrumti su Varšuvos meru Rafalu Trzaskowskiu – liberalių pažiūrų politiku, kurį remia opozicinė centristų partija „Pilietinė platforma“ (PO).
R.Trzaskowskio pergalė suduotų skaudų smūgį Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybei, kuri kliovėsi savo sąjungininku A.Duda, kad patvirtintų prieštaringai vertinamus įstatymus ir visų pirma teismų sistemos reformas.
PiS aiškina, kad pokyčiai yra reikalingi siekiant išnaikinti korupciją teismuose, tačiau kritikai ir Europos Sąjunga įspėja, jog tokios reformos pakerta teismų nepriklausomumą ir demokratiją praėjus vos trims dešimtmečiams po to, kai Lenkija įveikė komunistinį režimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris populistinę PiS vyriausybę laiko svarbiu savo sąjungininku Europoje, šią savaitę suteikė A.Dudai savo palaiminimą.
D.Trumpas trečiadienį, likus vos keturioms dienoms iki rinkimų Lenkijoje dienos, susitiko su A.Duda Baltuosiuose rūmuose ir Lenkijos prezidentas tapo pirmuoju užsienio lyderiu, apsilankiusiu Baltuosiuose rūmuose nuo COVID-19 pandemijos pradžios.
Prezidento rinkimai turėjo vykti gegužę, bet dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėti. Siekiant neleisti užkratui dar labiau išplisti, Lenkijoje pirmąkart naudojama nauja hibridinė balsavimo paštu ir balsavietėse sistema.
Nors oficialūs duomenys rodo, jog koronavirusine infekcija COVID-19 šalyje užsikrėtė daugiau kaip 33 tūkst. žmonių, o mirė – daugiau nei 1,4 tūkst., sveikatos apsaugos ministras yra pripažinęs, jog šalyje gali būti iki 1,6 mln. nenustatytų atvejų.
Rinkimų apylinkės atvėrė duris 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 21 val. (22 val.), o balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai bus paskelbti pasibaigus balsavimui.
Retorika prieš gėjus
A.Duda yra žadėjęs ginti valdančiųjų įvestas populiarias socialines programas, įskaitant išmokas vaikams ir padidintas pensijas. Ši politika buvo svarbus veiksnys, užtikrinęs PiS pakartotinę pergalę per spalį įvykusius parlamento rinkimus.
Lenkijos rinkėjams šiuo metu yra ypač opūs kasdieniai gyvenimiški rūpesčiai, nes dėl koronaviruso pandemijos poveikio ekonomikai iškilo pavojus, jog šalis pirmąkart nuo komunistinio režimo griūties prieš tris dešimtmečius patirs recesiją.
„Esu laiminga, negaliu skųstis. Gaunu papildomą pensijos išmoką, o vaikai gauna 500 zlotų“, – naujienų agentūrai AFP Mazovijos Minsko mieste vidurio Lenkijoje pareiškė 63 metų pensininkė Irena.
„Norėčiau, kad taip būtų ir toliau“, – pridūrė moteris, atsisakiusi nurodyti savo pavardę.
Prezidentas pastaruoju metu taip pat antrino PiS retorikai, nukreiptai prieš LGBT+ bendruomenės teises ir vakarietiškas vertybes. Kritikai teigia, kad tokiu būdu stengiamasi nukreipti dėmesį nuo kaltinimų korupcija, siejama su PiS aukšto rango pareigūnų veiksmais mėginant suvaldyti COVID-19 krizę.
A.Dudos pasisakymai prieš gėjus išprovokavo virtinę protestų.
R.Trzaskowskis, kurio kampanijos šūkis „Gana reiškia gana“, irgi žadėjo ginti PiS įvestas socialines išmokas. Tačiau buvęs Europos reikalų ministras taip pat žada „uoliai kovoti“, kad Lenkijai tektų sąžininga ES 2021–2027 metų biudžeto dalis, ir gerinti pašlijusius santykius su Briuseliu.
Nors daugelis jo partiją „Pilietinė platforma“ laiko silpna ir neveiksminga opozicija, R.Trzaskowskio šalininkai mano, kad jis sugebėtų pasipriešinti PiS siekiui įgyvendinti teismų sistemos reformas, kurios, jų teigimu, gali sunaikinti teismų nepriklausomumą.
„Esu teisininkas ir tai [PiS teismų sistemos reformos] daro man tiesioginį poveikį“, – naujienų agentūrai AFP Mazovijos Minske pareiškė 60 metų Marekas, taip pat atsisakęs nurodyti savo pavardę.
„Tai tarsi kalvis ateitų į laikrodžių taisyklą ir mėgintų padaryti joje tvarką. Žmonės gali tai palaikyti, tačiau ilgainiui šias reformas teks atšaukti.“
Budapešto modelis?
2015 metais į valdžią atėję A.Duda ir PiS vadovavo staigiam Lenkijos politikos posūkiui į dešinę, dėl kurio padidėjo įtampa santykiuose su Europos Sąjunga ir padidėjo vyriausybės įtaka, daroma per valstybines įmones bei visuomeninius transliuotojus.
Kai kurie analitikai šiuos rinkimus laiko reikšmingu momentu: antra penkerių metų A.Dudos kadencija leistų PiS imtis dar drastiškesnių pokyčių, o jo pralaimėjimas galėtų sumažinti valdančiosios partijos dominavimą.
A.Dudos pergalė atvertų kelią „Rytų tendencijų įsivyravimui, kaip antai oligarchų iškilimui ... ir slinkimui link Budapešto modelio – štai kur yra pavojus“, naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska, turėjusi omenyje prieštaringai vertinamą Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybės politiką.
