„Nusprendėme pasiųsti nuomonę dėl įstatymų viršenybės Lenkijos institucijoms“, – Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė per spaudos konferenciją. Šiuo atveju „išvada“ reiškia perspėjimą.
Pasak jo, Europos Komisijai nerimą kelia Konstitucinio Tribunolo sudėties pakeitimai, vyriausybės atsisakymas oficialiai paskelbti to teismo sprendimus ir juos vykdyti, taip pat tos institucijos reforma.
„Komisija pageidauja, kad Lenkijos valdžia rastų sprendimą, ir būtent toks dabar yra mūsų tikslas“, – sakė F.Timmermansas.
„Lenkijos institucijos dabar turės galimybę pateikti atsakymą. Nuosekliai tęsime mūsų dialogą“, – pridūrė jis.
„Išgalvota procedūra“
Sausio mėnesį Komisija pradėjo daugelio etapų procedūrą ir tikrino, ar Lenkija gerbia lygybę įstatymų atžvilgiu. Potencialiai tai gali nuvesti prie Lenkijos balsavimo teisių ES atėmimo.
Tačiau tai tik vienas aspektas ilgos, užsitęsusios procedūros, dėl kurios galiausiai gali būti sustabdytos Varšuvos balsavimo teisės Europos Sąjungos ministrų taryboje, svarbiausioje ES sprendimų priėmimo institucijoje.
Tačiau Lenkijos sąjungininkė regione Vengrija tikriausiai žlugdys bet kokias galimas sankcijas, kurioms reikėtų vienbalsio visų 28 ES narių pritarimo.
Lenkija reiškė abejones dėl Europos Komisijos inicijuotos „įstatymų viršenybės“ procedūros teisėtumo.
„Procedūra, kuri šiuo metu taikoma prieš mus, yra nenumatyta sutartyse, išgalvota procedūra, todėl ji bet kuriuo metu gali būti užginčyta Europos Teisingumo Teisme“, – įtakingas valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis sakė Lenkijos savaitraščiui „Do Rzeczy“, kuris šį interviu paskelbė pirmadienį.
„Jeigu padėtis paaštrės, mes tai padarysime“, – pabrėžė jis.
„Europos centrai negerbia (ES narių) ... suverenumo, o tai reiškia, kad jie negerbia Lenkijos ir lenkų“, – pridūrė J.Kaczynskis.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszcykowskis tą pačią dieną sakė naujienų televizijai TVN24, kad tos procedūros „teisėtumas“ yra ginčytinas, nes ji nėra numatyta 2010 metais įsigaliojusioje ES Lisabonos sutartyje.
„Ji nėra pagrįsta sutartimis; ji pagrįsta tam tikra praktika, išgalvota Europos Sąjungos pareigūnų – netgi ne aukšto, o vidutinio rango“, – pabrėžė jis.
„Europos Komisija turi teisę raginti, teikti pasiūlymus ir patarimus. Tuo tarpu Komisijos pareigūnai, išrenkami pagal valstybių politinius susitarimus, neturėtų teisti šalių narių – jų ne toks darbas“, – pridūrė ministras.
Šis ginčas įsiplieskė, kai PiS, atėjusi į valdžią pernai rudenį, paskyrė sau ištikimus teisėjus į aukščiausiąją šalies teismo instituciją – Konstitucinį Tribunolą, taip pat sumažino jo galias blokuoti naujus įstatymus.
Konstitucinis Tribunolas atmetė tuos pakeitimus, bet PiS nepripažino jo nutarties ir nepaskelbė jos valstybės žinių leidinyje, sukurdama miglotą teisinę padėtį.
Komisija parengė ataskaitą pagal naują „įstatymų viršenybės“ mechanizmą, kurį Briuselis įvedė 2014 metais ir kuris suteikia 28 valstybių Bendrijai teisę ištirti ir, jeigu reikia, nubausti bet kurią valstybę narę, kuri pažeidžia ES demokratijos ir teisių principus.
