ES šalių ambasadoriai trečiadienį aptarė naują kompromisinį paketą, kurio tikslas – įtikinti Budapeštą ir Varšuvą nustoti blokuoti 1,8 trln. eurų vertės biudžetą ir ekonomikos gaivinimo fondą. Šios priemonės dabar paverstos įkaitėmis, nes lenkai ir vengrai nepatenkinti planais susieti ES lėšų gavimą su teisės viršenybės kriterijumi.
Bendrijos narių lyderiai tikisi patvirtinti šį kompromisinį planą ketvirtadienį, o pagal jį lėšų su teisės viršenybe susiejimo mechanizmo taikymas būtų atidėtas.
Pirmosios reakcijos iš Briuselio, šalių sostinių ir Europos Parlamento liudija, kad kompromisui bus pritarta.
Esą nesipriešins net valstybės ir europarlamentarai, kurie aktyviausiai ragina griežčiau vertinti nuokrypius nuo demokratinių normų Varšuvoje ir Budapešte – biudžetas ir ekonomikos gaivinimo planas tiesiog pernelyg svarbus.
Rastas kompromisas
Įvesti teisės viršenybės mechanizmą pirmą kartą pasiūlyta 2018 metais. Jis leistų Bendrijai pasinaudoti vienu iš nedaugelio ginklų savajame arsenale – pinigais. Jei tiksliau, lėšų skyrimas šalims narėms, kurios negerbia ES vertybių, būtų įšaldomas.
Tiesa, skirtingai nei dažnai manoma, šis pasiūlymas susijęs tik su pažeidimais, kurie kenkia ES finansiniams interesams, ir apskritai per pastaruosius mėnesius buvo nuaštrintas.
Numatoma mechanizmą taikyti tik konkrečiai 2021-2027 metų ES biudžetui ir ekonomikos gaivinimo fondui.
Bet daliai vyriausybių ir EP narių mechanizmas yra svarbus simbolinis gestas – juk su demokratinių normų pažeidimais kovoti reikia.
Pagal naująjį planą Europos Vadovų Taryba turėtų pritarti kreipimuisi į Europos Komisiją su prašymu nesieti paramos iš ES fondų su teisės viršenybės principo laikymusi, kol šalis narė ES Teisingumo teisme aiškinasi dėl tokio mechanizmo teisėtumo.
Be to, numatoma mechanizmą taikyti tik konkrečiai 2021-2027 metų ES biudžetui ir ekonomikos gaivinimo fondui. Kitaip tariant, lėšos, numatytos pagal dabar galiojantį biudžetą, būtų skiriamos.
Galiausiai susitarime turėtų būti numatyta, kad Vadovų Taryba „ieškos bendros pozicijos“, jei šalis, kuriai grės nuobaudos, pareikalaus aptarti konkretų atvejį.
Išlošia visi?
Iš pirmo žvilgsnio tokios nuolaidos naudingos Lenkijai ir Vengrijai – abi šios šalys gauna itin daug lėšų iš ES fondų. Kompromisas reiškia, kad naujasis mechanizmas realiai galioti pradėtų po kelių mėnesių ar net metų.
„Pergalė! – tviteryje jau spėjo sutrimituoti Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga. – Sugebėjome atskirti ideologinius lūkesčius nuo finansinės paramos per pandemiją ir užkirtome kelią politiniam šantažui. Susitarimas gerbia ES sutartis ir mūsų nacionalinę tapatybę.“
Tiesa, realybėje pagrindinių tikslų Varšuva ir Budapeštas nepasiekė. Pats mechanizmas nebuvo perrašytas, o eilutės apie teisės viršenybę išlieka – tai reiškia, kad abi šalys dar gali nukentėti, tik vėliau nei planuota.
„Mūsų išvadose nėra nieko, kas ribotų ar keistų būsimo reguliavimo mastą“, – pažymėjo vienas ES diplomatas.
Tad galima sakyti, kad Lenkija ir Vengrija net kažkiek nusileido kitų ES narių spaudimui. Labiausiai šiuo atveju prie to prisidėjo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel veiksmai, taip pat, žinoma, – galimybė, kad tokiu svarbiu metu sutriktų finansavimas iš Bendrijos fondų.
„Kuo arčiau buvo metų pabaiga ir galimybė, kad nepavyks pasinaudoti ES biudžeto ir gaivinimo fondo lėšomis, tuo labiau apsigalvoti buvo linkusios Lenkija ir Vengrija“, – pastebėjo vienas Prancūzijos diplomatas.
Juoda iškart nevirs balta, bet dokumentas užtektinai stiprus. Svarbiausia, kad taisyklė išlieka ir bus labai svarbi, kai įsigalios.
Kita vertus, susitarimas toks, kad tiek šios dvi šalys, tiek kitos valstybės galės jį „parduoti“ rinkėjams namuose.
„Pietinės ES šalys labai teigiamai vertina susitarimą. Kai kurios šiaurinės valstybės turėjo klausimų, bet jų požiūris irgi konstruktyvus“, – teigė diplomatas.
Šiauriečiams, regis, dar norėsis nagrinėti dokumentą, bet vienos šalies diplomatas „Politico“ teigė: „Susitarimo elementai, manau, yra. Juoda iškart nevirs balta, bet dokumentas užtektinai stiprus. Svarbiausia, kad taisyklė išlieka ir bus labai svarbi, kai įsigalios.“
Yra ir nepatenkintų
Nepasitenkinimo vis dėlto yra. Itin euroskeptiškas ir vis daugiau problemų Lenkijos valdantiesiems keliantis šios šalies teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro pasipiktino „išvadomis, kurias galima visaip interpretuoti“.
„Jei nuostata, kuria biudžetas sujungiamas su ideologija, įsigalios, Lenkijos suverenumas bus ženkliai apribotas, o ES sutartys – pažeistos. Mes nesutinkame!!! Kovokime dėl Lenkijos interesų“, – pareiškė Z.Ziobro.
Abejonių turi ir kai kurie europarlamentarai – tik priežastys, aišku, visai kitos. Antai vokietis Moritzas Körneris nusivylė dėl nuostatos, kad taikiklyje atsidūrusi šalis galės, jo teigimu, vilkinti procesą ES teisingumo teismą. Jo teigimu, taip įmanoma prarasti pusantrų ar dvejus metus.
„Būtent tiek laiko Viktorui Orbanui visiškai užtektų pergalę rinkimuose“, – teigė M.Körneris, priminęs, kad Vengrijos parlamento rinkimai turi įvykti 2022 metais.
Vis dėlto spaudimas paleisti finansavimo paketus jau sausį iš tikrųjų nemažas, todėl menkai tikėtina, kad EP nariai ryžtųsi rizikuoti ir blokuoti finansinę paramą europiečiams.
„Iš esmės šis susitarimas garantuoja, kad Orbanas gaus iš ES pinigų, už kuriuos galės finansuoti 2022-ųjų rinkimų kampaniją“, – pareiškė dar vienas europarlamentaras Danielis Freundas, bet, paklaustas, ar EP parems šį kompromisą, atsakė teigiamai.