Vyriausybė sprendimą atkurti zoną aiškina būtinybe „užtikrinti geresnę sienos apsaugą ir padidinti ją saugančių pareigūnų saugumą“.
Pasak Lenkijos vicepremjero, migrantų agresija kasdien auga. Neseniai per susidūrimą su nelegaliais imigrantais buvo sužeisti du Lenkijos kariai.
Birželio 4 d. taip pat įsigalios laikinas trijų mėnesių draudimas būti pasienio zonoje.
Modernizuos tvorą pasienyje su Baltarusija už 350 mln. eurų
Anksčiau tapo žinoma, kad Lenkijos valdžios institucijos planuoja modernizuoti tvorą pasienyje su Baltarusija, skirtą kovai su migrantais. Tam ketinama išleisti 1,5 mlrd. zlotų, t. y. apie 350 mln. eurų.
Lenkijos sienos apsaugos tarnyba užfiksavo, kad padaugėjo migrantų iš Baltarusijos bandymų nelegaliai kirsti sieną. Gegužės 31 d. Palenkės pasienio apsaugos tarnybos padalinys pranešė, kad per pastarąsias dvi dienas užregistruota daugiau kaip 300 tokių bandymų. Per susidūrimą su sienos pažeidėjais buvo sužeisti du Lenkijos kariai.
Prasidėjus 2021-2022 m. migracijos krizei pasienyje, Lenkija jau buvo sukūrusi buferinę zoną. Kartu buvo įvestas laikinas draudimas būti pasienio zonoje. Tai buvo padaryta po to, kai Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad „Baltarusija daugiau nepadės Vakarų šalims kontroliuoti nelegalios migracijos“.
Kaip skelbia „Nexta TV“, iš tikrųjų A.Lukašenka tada organizavo visą nelegalų gabenimo iš Artimųjų Rytų šalių į Europą verslą. Tuo pat metu Europos politikai apkaltino Baltarusijos režimą hibridiniu išpuoliu prieš Europos Sąjungą.
Europoje kyla dar viena siena: 8 užkardų gynybinė linija bus skirta apginti NATO nuo Rusijos
15min primena, kad Lenkijos gynybos ministerija praėjusią savaitę paviešino savo operaciją „Rytų skydas“ – tai naujasis valstybės sienos planas, kuriuo siekiama sustiprinti apsaugą nuo atakų iš Rusijos ir Baltarusijos.
Ministerijos interneto svetainėje skelbiama, kad tai yra šalies nacionalinė atgrasymo ir gynybos programa, didžiausia nuo 1945 m. Lenkijos rytinės sienos, rytinio NATO flango, stiprinimo operacija.
Politiniame dokumente paskelbtoje schemoje parodytas vienas planuojamos „pasienio zonos“ segmentas.
Joje numatytos mažiausiai aštuonių skirtingų tipų gynybos priemonės: nuolatinė tvora, spygliuota viela, prieštankinis griovys, prieštankinių kliūčių laukas, minos, kitas griovys, augmenijos linija.
Pareigūnai taip pat nurodė, kad planuojama stiprinti perspėjimo ir sekimo sistemas bei elektroninės kovos sistemas, taip pat įrengti priešakines operacijų bazes.
Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła nurodė, kad šis projektas sustiprins Lenkijos pajėgumus pasipriešinti, apribos priešo pajėgų judrumą ir apsaugos Lenkijos karius bei civilius gyventojus.
Rusijos ir Lenkijos siena yra su Kaliningradu, šiaurėje esančiu Rusijos eksklavu. Ji taip pat ribojasi su Baltarusija, kuri tapo Rusijos pajėgų placdarmu invazijos į Ukrainą pradžioje.
Plane teigiama, kad ne visos pasienio teritorijos bus maksimaliai sustiprintos – tačiau detalus suskirstymas nepateikiamas. Lenkija turi apie 225,3 km ilgio sieną su Rusija ir apie 402,33 km ilgio sieną su Baltarusija.
Paviešintame dokumente tvirtinama, kad „Rytų skydas“ apims apie 700 km pasienio teritorijų.
„Programa „Rytų skydas“ apims beveik 700 km pasienio ruožą, iš kurių 400-500 km bus kuriama įvairaus sudėtingumo įvairių tipų įtvirtinimų infrastruktūra. Pagrindinė priežastis, kodėl vykdome šią programą ir atitinkamai karinę operaciją, yra siekis padidinti šalies atsparumą, atgrasyti ir pasirengti pasienio regiono gynybai. Šį aspektą suprantu ne tik didelio intensyvumo ir simetrinio, bet ir asimetrinio bei hibridinio konflikto kontekste“, – kalbėjo Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła.
Tuo tarpu Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad gynybos darbai prasidės šiais metais ir bus baigti iki 2028 m. Tuo tarpu vicepremjeras Cezary Tomczykas apskaičiavo, kad išlaidos tam sieks 2,36 mlrd. eurų.
Šis projektas vykdomas bendradarbiaujant su Estija, Lietuva ir Latvija, kurios suinteresuotos saugumo lygmens regione didinimu.
Negana to, Lenkija gynybai skiria didesnę BVP dalį nei bet kuri kita NATO narė, įskaitant Jungtines Valstijas.
Lenkija, kaip ir kitos Baltijos šalys, ne kartą kalbėjo apie grėsmę iš Rusijos, jeigu ji pasieks pergalę Ukrainoje. Vyrauja nuomonė, kad Rusija gali užpulti kitas Europos šali. Pagal NATO kolektyvinės gynybos nuostatas tai greičiausiai į platesnio masto karą įtrauktų ir JAV.
Praėjusių metų pabaigoje Lenkijos nacionalinio saugumo agentūros vadovas pareiškė, kad Rusija gali užpulti NATO šalis per ateinančius trejus metus – iki 2026 m.
Tuo tarpu Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kovo mėnesį taip pat nurodė, kad Europa atsidūrė „prieškarinėje eroje“ ir turi skubiai pasirengti.
Kitos šalia Rusijos esančios šalys taip pat stiprina savo sienų apsaugą. Anksčiau pranešta, kad Baltijos šalys prie savo sienų su Rusija ir Baltarusija taip pat planuoja didelius įtvirtinimus, įskaitant bunkerius.
Pirmadienį pranešta, kad šešios NATO šalys – Lenkija, Suomija, Norvegija ir trys Baltijos šalys – taip pat planuoja „bepiločių lėktuvų sieną“, kad apsisaugotų nuo Rusijos.
Lenkiją ir Baltarusiją jau skiria siena, kurią praėjusiais metais pastatė ankstesnė Lenkijos vyriausybė, siekdama užkirsti kelią migracijai.
Lenkija ir jos kaimynės sako, kad Rusija taikosi į jas siųsdama migrantus per jų sienas ir rengdama kibernetines atakas, o šiuos veiksmus vadina Rusijos pastangomis destabilizuoti Europą.
