„Lenkijoje Gvantanamas nėra dėmesio centre kaip Vakarų Europoje. Be to, kaliniai iš kitų šalių, kalbantys egzotiškomis kalbomis, taptų iššūkiu mūsų kalėjimų sistemai, – R.Sikorskis sakė dienraščiui „Dzienni“. – Taigi aš nebūčiau karštas (tokio sprendimo) šalininkas.“
Išrinktasis JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo uždaryti blogą šlovę įgijusį Kubos saloje esančioje Gvantanamo karinėje bazėje veikiantį kalėjimą, kuriame laikomi įtariami „al Qaeda“ teroristai.
Europos Sąjungos šalys šio kalėjimo statusą vertina įvairiai.
Nyderlandai paskelbė galintys priimti visus Gvantaneme laikytus asmenis; Portugalija ir Vokietija taip pat užsiminė galinčios ryžtis tokiam žingsniui, o Prancūzija pasveikino neišvengiamą kalėjimo uždarymą, tačiau paragino priimti bendrą ES poziciją.
Savo ruožtu, Švedija pareiškė, kad už Gvantanamo kalinių likimą atsakingas vien Vašingtonas, o Danija, pasak žiniasklaidos pranešimų, atmes bet kokį JAV prašymą laikyti įtariamuosius jos teritorijoje.
Varšuva ilgą laiką neigė kaltinimus, jog ji leidusi įsteigti Lenkijos teritorijoje slaptą JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) centrą, kuriame 2003-2005 metais buvo kvočiami įtariami „al Qaeda“ nariai.
Tačiau 2007 metų birželį paskelbtoje ataskaitoje Europos Tarybos paskirtas tyrėjas Dickas Marty nurodė, kad įtariamas Lenkijoje veikiamas kalėjimas priklausė kalėjimų ir neteisėtų kalinių pervežimų „pasauliniam voratinkliui“, kurį Vašingtonas ir jo sąjungininkai nurezgė po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas.
D.Marty taip pat pareiškė, kad panaši įstaiga veikė Rumunijoje, kurios vyriausybė šiuos įtarimus taip pat griežtai neigė. Tiek Lenkija, tiek Rumunija, kuriose 1989 metais žlugo komunistiniai režimai, tapo ištikimomis JAV sąjungininkėmis.
