Lenkų diplomatijos vadovas Jacekas Czaputowiczius šį pasiūlymą pateikė viešėdamas Rygoje po Baltarusiją antrą naktį iš eilės krėtusių milicijos ir protestuotojų susirėmimų, išprovokuotų savaitgalį įvykusių prezidento rinkimų, po kurių buvo paskelbta, jog autoritarinis lyderis A.Lukašenka buvo triuškinama balsų dauguma perrinktas jau šeštai kadencijai.
„Lenkija yra pasiruošusi veikti kaip tarpininkė tarp Baltarusijos opozicijos ir prezidento Lukašenkos. Vietos dialogui vis dar esama“, – J.Czaputowiczius sakė po susitikimo su Estijos, Suomijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrais.
„Vis dar yra vietos dialogui, bet mums bus sunku mėginti įtikinti kitas Vakarų šalis neskelbti sankcijų Baltarusijai, jei žiaurus susidorojimas su protestuotojais tęsis“, – nurodė lenkų diplomatijos vadovas.
Lenkija išvakarėse paragino sušaukti skubų Europos Vadovų Tarybos posėdį dėl padėties Baltarusijoje.
Iššūkį A.Lukašenkai metusi Sviatlana Cichanouskaja dabar yra Lietuvoje.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius sakė, kad jo šalis irgi pasirengusi priimti „politinius pabėgėlius iš Baltarusijos, jei to prireiks“.
Tačiau jis paragino laikytis „atsargaus požiūrio“ į galimybę paskelbti Baltarusijai sankcijų, perspėjęs, kad tai „tik padidins jos bendrą priklausomybę nuo Rusijos“.
Suomių diplomatijos vadovas Pekka Haavisto irgi sakė, kad bet kokios sankcijos „turėtų būti skelbiamos taip, kad nenukentėtų paprasti Baltarusijos piliečiai“.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu savo ruožtu pabrėžė, jog kadangi rinkimai Baltarusijoje nebuvo laisvi ir teisingi, „mes neturėtume pripažinti jų rezultato legitimumo“.
Lenkijos, Estijos, Suomijos ir Latvijos ministrai Rygoje susirinko paminėti 100-ųjų Rygos sutarties, kuria pripažinta Latvijos nepriklausomybė, pasirašymo metinių.
