Šalia 9 tūkst. Aušvico pareigūnų vardų viešinamos ir kai kurių jų nuotraukos. Institutas šiuo žingsniu tikisi parodyti, kad 1940 metais įkurta stovykla, kurioje buvo nužudyti daugiau nei milijonas žydų, nebuvo lenkiška.
Aušvico mirties stovykloje buvo masiškai žudomi ne tik žydai, bet ir lenkų, romų kilmės kaliniai, žmonės, priešinęsi nacių režimui.
Nacionalinio Atminimo instituto vadovo Jaroslawo Szareko teigimu, tokio sąrašo paskelbimas yra istorinis įvykis. Jame paviešinamos Aušvico-Birkenau mirties stovyklos sargybinių tapatybės, gimimo dienos ir vietos, tautybės, kariniai laipsniai bei, tų, kurių išlikę, nuotraukos.
Informacija buvo renkama Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir JAV. J.Szareko manymu, šio penkiomis kalbomis viešinamo sąrašo paskelbimas padės kovoti su visuotinai primestu įvaizdžiu, kad Aušvice darbavosi lenkų kilmės asmenys.
„Mes skelbiame ne nuomonę, o faktus“, – teigė J.Szarekas.
Institutas ketina paskelbti ir kitų Lenkijoje veikusių nacių mirties stovyklų sargybinių duomenis. Prie jų bus pateikiami ir tų asmenų teismo dokumentai.
Sovietų kariai Aušvico-Birkenau stovyklą išlaisvino 1945 metų sausio 27 dieną. Naciai ją buvo apleidę prieš kelias dienas.
1940–1943 metais stovyklai vadovavusio Rudolfo Hoesso dokumentuose yra ir jam 1947 metais paskelbto mirties bausmės sprendimo kopija.
