Iš pažiūros naujojo koronaviruso pandemija Lenkijoje, kaip ir kitur, kiek nusiramino – ligoninėse vietų sunkiausiai sergantiems ligoniams, kaip paaiškėjo, užtenka, tad suvaržymai jau sušvelninti. Šalies sveikatos apsaugos sektoriuje – net 550 tūkst. darbuotojų.
Aišku, premjeras Mateuszas Morawieckis, kuris ir paskelbė apie pamažu laisvinamus apribojimus, ragina lenkus ir toliau elgtis atsargiai. Bet tuo pačiu ramina: mes, valdžia, jus apsaugosime tiek fizine, tiek ekonomine prasme.
Infekcijų pikas dar laukia?
Kaip pripažįsta daugelis ekspertų, Vidurio ir Rytų Europoje infekcija išties neplinta taip greitai, kaip Vakaruose.
Priežasčių ne viena. Virusas – ar bent pirmasis patvirtintas infekcijos atvejis – į regioną atkeliavo palyginti vėlai, o tada šalys nieko nelaukdamos paskelbė apie viešojo gyvenimo ir ekonomikos suvaržymus.
Galiausiai ir gyvenama Lenkijoje bei kitose regiono šalyse, įskaitant Lietuvą, ne taip tankiai, kaip, tarkime, Jungtinėje Karalystėje ar Italijos šiaurėje.
„Sakyčiau, kad viskas maždaug tvarkinga ir valdoma. Būta keistų sprendimų, bet iš esmės problemos tokios pačios – apsaugos priemonių trūkumas, pastangos išlyginti infekcijų kreivę“, – 15min teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Marijuš Antonovič.
Nors aistrų, kai Lenkija uždarė sienas ir nepraleido daugybės lietuvių, mūsų šalyje kilo nemažai, lenkai praėjusią savaitę tyliai ramiai padėjo lietuviui, kuris sunegalavo plaukdamas keltu iš Kylio į Klaipėdą. Lenkijos karinių oro pajėgų sraigtasparnis evakavo vyrą ir perdavė jį medikams.
Žinoma, Lenkijoje patvirtintų infekcijų vis tiek nemažai – daugiau nei 11 tūkstančių, nors mirčių vienam milijonui gyventojų tenka net mažiau nei Lietuvoje. Kai kurių specialistų manymu, pikas dar laukia.
O infekcijų plitimo pikas lyg tyčia gali sutapti su prezidento rinkimų data. Balsavimas vis dar numatytas gegužės 10-ąją, ir būtent dėl jo šios pandemijos metu Lenkijoje kyla bene daugiausia politinių aistrų.
Antikrizinis kapšas
Iš pradžių viskas vyko greitai, o sprendimai buvo ryžtingi. Kovo 4-ąją Lenkijoje buvo patvirtintas pirmoji COVID-19 infekcija, kovo 12-ąją – pirmojo užsikrėtusio asmens mirtis. Kovo pabaigoje karantine gyveno jau beveik 270 tūkst. žmonių.
Lenkijos vyriausybė ilgai nedelsė. Pirmieji suvaržymai buvo patvirtinti kovo 10–12 dienomis, kai buvo uždarytos mokyklos ir universitetai, atšaukti masiniai renginiai, skrydžiai, uždarytos sienos, barai, restoranai, kavinės.
Šalies visuomenė tokių nurodymų laikėsi stebėtinai paklusniai, bet apribojimai nesustabdė viruso plitimo, tad juos teko dar griežtinti.
Kovo 25-ąją buvo uždrausta lauke kartu būti didesnėms nei dviejų žmonių grupėms, išimtį darant tik šeimos nariams, o dar po penkių dienų nutarta neleisti nepilnamečiams išeiti iš namų be suaugusiojo palydos.
Lenkijos visuomenė tokių nurodymų laikėsi stebėtinai paklusniai, bet apribojimai nesustabdė viruso plitimo, tad juos teko dar griežtinti.
Apribotas pirkėjų parduotuvėse skaičius, už pažeidimus nustatytos iki 30 tūkst. zlotų (6,6 tūkst. eurų) dydžio baudos.
Priemonės, nors dabar jau sušvelnintos, tikrai griežtos, bet ekonominis gyvenimas, aišku, uždarytas ne visas. Per visą šį laiką sėkmingai dirbo toli gražu ne pačios svarbiausios gamyklos, kuriose nesaugiai grūdasi šimtai darbininkų.
Po visą pasaulį taip pat nuskambėjo „Amazon“ sandėlių Lenkijos vakarinėje dalyje atvejis. Iš šių sandėlių siuntos net nėra pristatomos pačios Lenkijos teritorijoje, bet ši milžinė kuo ramiausiai pelnosi savo darbuotojų ir jų šeimų sveikatos sąskaita.
Ir apskritai visas vadinamasis „antikrizinis skydas“, apie kurį jau paskelbė vyriausybė, gana apgaulingas. Minima 212 mlrd. zlotų (46,3 mlrd. eurų) suma, kuri prilygsta dešimtadaliui Lenkijos BVP.
Bet į šį kapšą sudėtos ir skolinimosi garantijos, ir mokesčių, kurie tik atidedami, skaičiavimai. Tad iš tikrųjų Lenkijos vyriausybė žmonėms, be to, labiau ne jiems, o finansiniam sektoriui ir stambiajam verslui atseikėja vos 3–4 proc. BVP.
M.Morawieckis tik maždaug balandžio vidury nusileido ir sutiko atidėti vidurinių mokyklų baigiamuosius egzaminus. Bet rinkimų premjeras nelietė – jie esą įvyks.
Aistros dėl rinkimų
Valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos (PiS) logika paprasta. Dabartinis prezidentas Andrzejus Duda Lenkijoje populiarus ir, rinkimus surengus laiku, greičiausiai pergalę švęstų jau po pirmojo turo.
Kadangi Lenkijos, kaip ir daugelio kitų Europos šalių, ekonomika visu greičiu lekia į depresiją, norima, kad būtų balsuojama krizės pasekmėms dar nepasiekus gatvės – esą vėliau rinkėjai jau baustų valdančiuosius, taigi ir A.Dudą.
Būtent dėl to dar kovą buvo pradėta kalbėti apie galimybę balsuoti tik paštu, o balandžio pradžioje Seimas ir įtvirtino būtent tokias rinkimų organizavimo įstatymų pataisas.
Opozicija iškart sušoko kritikuoti tokį sprendimą. Taip būtų pažeisti demokratijos standartai, nes rinkimų kampanija iš esmės nevyksta, be to, pašto sistema tokių apkrovų esą neatlaikys – balso teisę Lenkijoje turi 30 mln. žmonių.
Ar balsavimas Lenkijoje vyks būtent paštu ir tikrai gegužės 10-ąją, dar neaišku.
Kritikai įsitikinę, kad tinkamai suorganizuoti precedento neturintį balsavimą per tokį trumpą laiką ir siautėjant tokiai krizei tiesiog neįmanoma – juk pavojus iškiltų daugybei pašto darbuotojų ir rinkimų komisijų nariams.
Vyriausybė savo ruožtu gali rodyti į kovą sėkmingai Prancūzijoje ir Vokietijos Bavarijos žemėje vykusius rinkimus, nors aktyvumas juose ir sumažėjo. Be to, amerikiečiai, jau svarstantys, kaip reiks balsuoti prezidento rinkimuose lapkritį, irgi mano, kad saugiausia balsuoti būtent paštu.
Tiesa, ar balsavimas Lenkijoje vyks būtent taip – paštu – ir tikrai gegužės 10-ąją, dar neaišku. Mat Seimo nutarimas – dar ne viskas, 15min sako Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andrzejus Pukszto.
„Situacija dabar labai įtempta. Seimas jau priėmė nutarimą dėl balsavimo paštu, bet dabar tam turi pritarti Senatas, turintis 30 dienų – iki gegužės 4-osios. Visi ženklai rodo, kad Senatas, kurį kontroliuoja opozicija, pataisas atmes“, – teigė A.Pukszto.
Ar balsavimas būtų demokratiškas?
Tai reikštų, kad įstatymo pataisos vėl grįžtų į Seimą, ir čia būtų prastumtos anksčiausiai gegužės 7 dieną, likus trims dienoms iki balsavimo. Tačiau situacija vėl pasikeitusi – iškilo valdančiosios koalicijos subyrėjimo grėsmė.
Jau prieš kelias savaites iš vicepremjero pareigų pasitraukė PiS koalicijos partnerės, partijos „Porozumienie“ vadovas Jaroslawas Gowinas. Jis taip išreiškė protestą dėl planuojamo balsavimo paštu.
„Kad ir kada galiausiai įvyks prezidento rinkimai, gali būti, jog prireiks ir pirmalaikių parlamento rinkimų, nes realus valdančiosios daugumos žlugimas. Įmanoma rimta politinė krizė“, – 15min teigė A.Pukszto, kuris pridūrė, kad pats A.Duda pasisako už rinkimus paštu.
Kita vertus, J.Gowinas jau pasitraukęs pateikė pasiūlymą balsuoti dėl šalies Konstitucijos pataisos ir prezidento kadenciją pailginti nuo penkerių iki septynerių metų. Kitaip tariant, rinkimai būtų atšaukiami, o A.Duda dar dvejus metus eitų pareigas.
Konstitucijos pataisos neįmanomos be opozicijos paramos – reikia dviejų trečdalių daugumos. Bet jei opozicija balsuos prieš jas, balsavimas paštu tikriausiai bus neišvengiamas.
PiS deputatai tokiam J.Gowino pasiūlymui gana netikėtai pritarė, o tai, tiesą sakant, reiškia, kad opozicija atsidūrė išties keblioje padėtyje.
Konstitucijos pataisos neįmanomos be opozicijos paramos – reikia dviejų trečdalių daugumos. Bet jei opozicija balsuos prieš jas, balsavimas paštu tikriausiai bus neišvengiamas. Jei balsuos už, A.Duda gaus dar dvejus metus, o PiS – tiek pat laiko valdantiesiems parankių reformų prastūmimui.
Žinoma, liberalioji opozicija jau seniai teigia, kad yra paprastas sprendimas – nepaprastosios padėties dėl stichinės nelaimės paskelbimas, 15min sako M.Antonovič, pabrėžiantis, kad J.Gowinas savo pasiūlymą pateikė be jokių konsultacijų.
Tuomet rinkimai būtų automatiškai nukelti ir galėtų vykti tik praėjus 90 dienų po nepaprastosios padėties atšaukimo. Anot M.Antonovič, tokiu atveju rinkimai greičiausiai vyktų rudenį: „Opozicija ir sako, kad iš tikrųjų viskas galėtų būti labai paprasta ir konstitucine prasme įmanoma.“
„Opozicija taip pat pagrįstai tvirtina, kad rinkimų kampanija šiuo metu beveik neįmanoma – tik internete. Opoziciniai kandidatai izoliuojasi. Tuo tarpu Duda vis šmėžuoja televizijoje. Sąlygos nelygios“, – tvirtino M.Antonovič.
A.Duda, tiesa, praėjusį penktadienį pareiškė, kad neprieštarautų jo kadencijos pratęsimui – jei tik taip nuspręs parlamentas: „Jei parlamentas priims tokį sprendimą, aš, žinoma, sutiksiu. Nesiginčysiu su parlamento valia.“
„Tačiau jis iš tikrųjų pasisako už rinkimus paštu, už rinkimus rugsėjo mėnesį. Bet praktiškai jokia rinkimų kampanija nevyko, tad būtų sudėtinga sakyti, kad balsavimas būtų demokratiškas ir visiškai teisėtas“, – teigė A.Pukszto.
Grius valdančioji dauguma?
M.Antonovič, tiesa, įžvelgia, kad valdančioji dauguma vis tiek gali subyrėti – kad ir kada įvyks rinkimai. Esą ženklų, kad taip gali nutikti, buvo jau dar prieš visą vajų dėl koronaviruso, o visus žvilgsnius esą reiktų kreipti būtent į partiją „Susitarimas“ ir J.Gowiną.
„Tie laviravimai iki galo neaiškūs. Jis (J.Gowinas, – red.) pasitraukė, bet jo partija lieka valdančiojoje koalicijoje – jis aiškina, kad taip valstybėje bus išlaikytas stabilumas“, – teigė politologas.
Daug kas esą paaiškės, kai Seime bus vėl balsuojama dėl rinkimų paštu. „Susitarimas“ Seime turi keliolika mandatų, bet kol kas neaišku, kiek šių deputatų eis su PiS, o kiek – su J.Gowinu. Pastarajam užtektų, kad prieš balsavimą paštu jau gegužę pasisakytų penki „Susitarimo“ seimūnai.
M.Antonovič: panašu, kad pats J.Gowinas ieškojo įvairiausių pretekstų, kaip pasitraukti iš valdančiosios daugumos.
„Aišku kol kas viena: tokia valdančioji koalicija ilgai neišsilaikys. Kai aprims epidemija, kai ją pavyks suvaldyti, pirmalaikiai parlamento rinkimai taps labai realiu scenarijumi.
Koalicijos partneriai yra gana smarkiai apsipykę, ir panašu, kad pats J.Gowinas ieškojo įvairiausių pretekstų, kaip pasitraukti iš valdančiosios daugumos. PiS, beje, irgi nusiteikusi žengti šiuo keliu.
Galiausiai svarbu ir tai, kad Lenkijoje jau gerokai anksčiau buvo suvokiama, jog ateina ekonomikos sulėtėjimas.
Dabar jau aišku, kad bus krizė. Tad valdantieji svarsto, kad būtų gerai pralaimėti rinkimus ir pasitraukti į opoziciją – nereikėtų tvarkytis su epidemijos padariniais“, – 15min teigė M.Antonovič.
Smūgis ekonomikai – didžiulis
Pandemijos poveikis Lenkijos ekonomikai jau ženklus. Manoma, kad investicijų sumažės apie 15 proc., o BVP susitrauks mažiausiai 4,5 proc.
Be to, skaičiuojama, kad darbo gali netekti maždaug 2 mln. žmonių, o nedarbo lygis – viršyti 10 proc.
Situacija darbo rinkoje prasta ir dėl to, kad Lenkijoje labai daug žmonių dirba pagal laikinas sutartis – tiesą sakant, daugiausiai (27 proc.) visoje Europos Sąjungoje.
Dar 3 mln. žmonių dirba savarankiškai, o profesinėms sąjungoms priklauso tik 8 proc. darbuotojų.
Anot M.Antonovič, į tokius rinkimus PiS bandytų eiti ir juos laimėti viena. Tiesa, tokių rinkimų kampanija gali vykti ne tik ekonominės, bet ir didelės politinės krizės akivaizdoje – mat daugybė lenkų iš anksto piktinasi prezidento rinkimais paštu ir nelaikys jų galiojančiais.
„Apklausos neseniai parodė, kad 70 proc. lenkų rinkimų gegužę nepripažintų galiojančiais. Kai kurie senatoriai sako, kad nepripažins Dudos prezidentu, jei jis tokius rinkimus laimės.
Lenkija gali atsidurti didžiausioje per savo istorijoje politinėje krizėje. Susipriešinimo buvo visada, tačiau bent jau visi pripažindavo: tu laimėjai, aš pralaimėjau.
Bet dabar situacija tokia, kad rinkėjų aktyvumas greičiausiai siektų tik 30–40 proc. Daug žmonių tokių rinkimų nepripažintų“, – tvirtino M.Antonovič.
Aišku, dar yra vienas variantas. Jei su J.Gowinu rinkimams paštu nepritarsiantys deputatai sugalvotų prisijungti prie opozicijos, šis parlamentarų būrys jau taptų dauguma ir galėtų nubalsuoti už nepaprastąją padėtį – tada rinkimai nusikeltų automatiškai.
-
Lenkija parengė 47 mlrd. eurų vertės „antikrizinį skydą“ koronaviruso sukrėstai ekonomikai
-
Apklausa: dauguma lenkų pasisako už tai, kad būtų atidėti prezidento rinkimai
-
Lenkijos vyriausybė susiskaldžiusi dėl siūlymo prezidentą rinkti balsuojant paštu
-
Lenkijoje prakalbta apie prezidento rinkimų atidėjimą arba balsavimo paštu organizavimą
-
Lenkijos valdžios planai paštu organizuoti prezidento rinkimus sulaukė pasipriešinimo
