Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad antrąją kadenciją baigianti „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija išsiverš į priekį, bet gali prarasti daugumą, didėjant nepasitenkinimui dėl demokratijos padėties, dėl kurios Lenkija prarado milijardus eurų Europos Sąjungos paramos, ir susirūpinimui dėl moterų teisių ir pragyvenimo kainų.
-
Lenkijos partijos rengia paskutiniuosius mitingus prieš sekmadienio rinkimus
-
Lenkija ruošiasi sekmadienį vyksiantiems nacionaliniams rinkimams
-
Balsuoti parlamento rinkimuose ambasadoje Vilniuje užsiregistravo 335 Lenkijos piliečiai
-
Lenkijos lietuviai per rinkimus palaikys opoziciją, iš valdžios tikisi daugiau dėmesio
-
„Žemės drebėjimo nebus“: po rinkimų Lenkijoje prognozuojamas ryšių su Lietuva tęstinumas
-
Lenkijoje vyksta svarbiausi rinkimai nuo komunizmo žlugimo: „Atėjo laikas pokyčiams“
Kaimyninėje Ukrainoje siaučiant karui ir kylant migrantų krizei, ES ir Vašingtonas atidžiai stebi balsavimą, nors tiek PiS, tiek pagrindinė opozicija remia svarbų NATO narės Lenkijos vaidmenį teikiant karinę ir logistinę paramą Kyjivui.
PiS rinkimus vertina kaip pasirinkimą tarp saugumo nuo nevaržomos migracijos, kurį, jos teigimu, remia jos oponentai, ir šliaužiančios vesternizacijos, kurią ji laiko prieštaraujančia katalikiškam Lenkijos charakteriui.
„Šie rinkimai parodys, ar Lenkiją valdys lenkai, ar Berlynas, ar Briuselis“, – pabrėžė partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis savo šalininkams per paskutinį partijos kampanijos mitingą penktadienį.
„Laimės geras, patriotinis valdymas... o ne rėkimas ir neapykanta, kurie užpildo žiniasklaidą ir veikia silpnesnius protus“, – sakė jis mieste Pietryčių Lenkijoje.
„Teisės ir teisingumo“ atstovai jau daug mėnesių viešai kalba, kad jų rinkimų kampanijos tikslas – nepriklausoma dauguma. Tačiau šiandien atrodo, kad 2015 ir 2019 m. istorija nepasikartos. Jei taip nutiktų, tai būtų laikoma didele staigmena.
Nuo pat atėjimo į valdžią 2015 m. partija buvo kaltinama demokratinių stabdžių ir atsvarų griovimu, teismų politizavimu, valstybės valdomos žiniasklaidos naudojimu savo propagandai skleisti ir homofobijos kurstymu.
„Mums, bent jau man, būtų labai liūdna, jei dabartinė partija tebebūtų valdžioje, o tai tikriausiai lemtų Lenkijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Hanna Oktaba, Lenkijos pilietė, devintajame dešimtmetyje emigravusi į Meksiką.
„Mes to nenorime jaunajai kartai... jei jie norėtų grįžti į Lenkiją. Jiems tai būtų labai prastas pasirinkimas“, – kalbėjo moteris.
Septyni scenarijai
Leidinio „Rzeszpospolita“ žurnalistai, remdamiesi šalies Konstitucija, apsvarstė septynis scenarijus, kurie gali laukti Lenkijos po rinkimų.
PiS išlaiko valdžią – nepriklausoma dauguma
Šį scenarijų PiS partijos politikai laiko palankiausiu, tačiau šiuo metu ir mažai tikėtinu.
Jei PiS valdytų savarankiškai – tik su „Suverenios Lenkijos“ ir kitais koalicijos partneriais – sekmadienį turėtų įvykti kažkas, kas labai skirtųsi nuo vidaus ir viešai skelbiamų apklausų rezultatų, pažymėjo "Rzeszpospolita“.
„Teisės ir teisingumo“ atstovai jau daug mėnesių viešai kalba, kad jų rinkimų kampanijos tikslas – nepriklausoma dauguma. Tačiau šiandien atrodo, kad 2015 ir 2019 m. istorija nepasikartos. Jei taip nutiktų, tai būtų laikoma didele staigmena.
„Gali būti taip, kad vienokios ar kitokios koalicijos formavimą lems vos keli tūkstančiai, o gal net ir keli šimtai balsų“, – anksčiau 15min aiškino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Andrzejus Pukszto.
PiS išlaiko valdžią – be formalios koalicijos. Mažumos vyriausybė?
Pastaruoju metu dažniausiai aptarinėjamas scenarijus – PiS laimi pirmąją vietą rinkimų reitinge, bet neturi savarankiškos daugumos. Tai be abejonės Lenkijos Seime duotų startą rimtai politinei kovai.
Apklausti PiS atstovai mano, kad jau dabar į naująjį Seimą bus sudėtinga įtraukti 15 deputatų. O tai reiškia, kad PiS turi laimėti bent 215-220 vietų.
Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad PiS pareikš pretenzijas į formalią koaliciją, atkreipė dėmesį leidinio apžvalgininkai. Jų nuomone, tokiu atveju pagrindiniu klausimu taptų, kiek vietų PiS trūksta iki daugumos ir kas dar būtų Seime.
„PiS politikai iki balsavimo dėl pasitikėjimo naująja vyriausybe galbūt bandys pritraukti grupę parlamento narių, kad gautų daugumą. Šiame kontekste dažniausiai minimi „Konfederacijos“ nariai, kartais taip pat Liaudies partijos nariai (jei ši partija pateks į Seimą). Akivaizdu, kad kuo daugiau parlamento narių reikia pritraukti, tuo sunkiau tai padaryti“, – rašo „Rzeszpospolita“.
Apklausti PiS atstovai mano, kad jau dabar į naująjį Seimą bus sudėtinga įtraukti 15 deputatų. O tai reiškia, kad PiS turi laimėti bent 215-220 vietų.
PiS išlaiko valdžią – koalicija
Pagal trečiąjį scenarijų daroma prielaida, kad PiS išlaikys valdžią ir sudarys vyriausybę, tačiau tai bus koalicinė vyriausybė. Vėlgi – „Konfederacija“ čia dažniausiai minima kaip potenciali koalicijos partnerė. Tačiau jos gretose – kaip rodo mūsų pokalbiai ir oficialūs pareiškimai – nėra entuziazmo tokiam planui.
„PiS“ galimybės su kuo nors sudaryti valdančiąją koaliciją, pergalės atveju, sumažėjo tada, kai „Konfederacija“, iš pirmo žvilgsnio atrodanti artimesnė J.Kaczynskio partijai, pareiškė neplanuojanti eiti su ja į koaliciją – kaip ir su D.Tusku.
Koalicijos su „Konfederacija“ analitikai nesitiki, bet jeigu ji būtų sudaryta, ji neišliktų ilgalaikė dėl ideologinių skirtumų.
„Viena, kad PiS daro viską, kad atimtų iš „Konfederacijos“ rinkėjus, antra, kad, jeigu pažiūrėtume į programą, bent kol kas yra labai dideli skirtumai. Nors „Konfederacija“ yra ne partija, o kitų partijų koalicija, dauguma, kalbant apie ekonomiką, socialine prasme yra liberalių pažiūrų, turi absoliučiai kitą požiūrį į Lenkijos visuomenę, negu PiS, kuri deklaruoja, iš vienos pusės, kad yra dešinioji partija, bet praktiškai realizuoja kairiųjų socialinę politiką.
Būtent čia „Konfederacijai“ labai sunku su tuo susitaikyti, koalicija, be abejo, gali būti, bet kol kas didelės galimybės nėra dėl to, kad PiS kur nors socialinėje politikoje turėtų nusileisti „Konfederacijai“, – portalui 15min komentavo apžvalgininkas, publicistas Jacekas Komaras
Opozicija perima valdžią, Pilietinė platforma laimi rinkimus
Toks scenarijus būtų palankiausias D.Tuskui ir jo partijai. Pagal šį scenarijų, turėtų įvykti antrasis rinkimų turas ir Pilietinė platforma aplenktų PiS. Tuomet – bent jau taip prognozuojama – prezidentas Andrzejus Duda turės patikėti naujos vyriausybės formavimo misiją Pilietinės platformos nurodytam kandidatui, t.y. greičiausiai D.Tuskui.
Scenarijus kyla iš daromos prielaidos, kad ši partija kartu su koalicijos partneriais turėtų daugumą, reikalingą vyriausybei suformuoti. Ir kad dėl to susitars opozicija. Tačiau D.Tuskas rinkimų kampanijos metu jau užsiminė, kad toks lyderių susitarimas iš esmės jau sudarytas. Tai taip pat yra įvykis, kai nauja opozicijos vyriausybė suformuojama ir pradeda veikti palyginti greitai.
Antruoju konstituciniu žingsniu opozicija perima valdžią
Penktasis scenarijus šiuo metu Pilietinėje koalicijoje yra labiausiai aptarinėjamas, atkreipė dėmesį "Rzeszpospolita“.
Pagal jį daroma prielaida, kad nors PiS laimi rinkimus, partijos lyderiui Jaroslawui Kaczynskiui ir premjerui Mateuszui Morawieckiui nepavyksta sudaryti daugumos Seime, būtinos vyriausybei suformuoti. Tuomet iniciatyva antruoju konstituciniu etapu bus perduota parlamentui.
J.Komaras: Opozicija stipriai eina į priekį ir gali būti, kad opozicija – Pilietinė koalicija, kairiųjų koalicija ir „Lenkijos 2050“ bei Liaudies partijos koalicija – gaus irgi apie 50 proc, jeigu jiems pavyks susijungti. Jie jau šiandien deklaruoja, kad bandys sukurti bendrą koaliciją, kad valdytų Lenkiją ir nustumtų dabartinę valdžią.
Opozicija numato, kad šiame etape – žinoma, jei ji turės daugumą – bus paskirta nauja vyriausybė. Šis politinis scenarijus taip pat galėtų veikti darant prielaidą, kad trys opoziciniai blokai – Pilietinė platforma, kairieji ir „Trečiasis kelias“ – turės daugumą parlamente ir nereikės kitų politinių susitarimų.
„Opozicija stipriai eina į priekį ir gali būti, kad opozicija – Pilietinė koalicija, kairiųjų koalicija ir „Lenkijos 2050“ bei Liaudies partijos koalicija – gaus irgi apie 50 proc, jeigu jiems pavyks susijungti. Jie jau šiandien deklaruoja, kad bandys sukurti bendrą koaliciją, kad valdytų Lenkiją ir nustumtų dabartinę valdžią. Bet jau dabar aišku, kad jie gali gauti virš 40 proc. Gali būti, kad tos vietos, kurių negaus mažesnės partijos, bus padalintos taip, kad ir opozicija gaus daugmaž arba šiek tiek daugiau nei 50 proc. Nė viena partija, nė viena koalicija neturės galimybės savarankiškai sukurti vyriausybę, reiks ieškoti partnerių arba pervilioti Seimo narius“, – pažymėjo J.Komaras.
Opozicija valdo kartu su „Konfederacija“ arba jos dalimi
Virš visų galimybių sudaryti vyriausybę kabo scenarijus, pagal kurį naujam ministrų kabinetui suformuoti reikės bendradarbiauti su „Konfederacija“ ar jos dalimi.
Kaip jau minėta, daliai „Konfederacijos“ bendradarbiavimas su PiS, formalus ar neformalus, yra labai problemiškas. Mažiau aiški yra derybų su opozicija perspektyva.
„Konfederacija“ arba jos dalis neabejotinai iškeltų savo reikalavimus. O jos bendradarbiavimas su D.Tusku ir kitais parlamentinės opozicijos politikais taip pat yra problemiškas, atsižvelgiant į tai, kad ji yra antisisteminis darinys. Tačiau kai kas daro prielaidą, kad jei „Konfederacija“ nori ilgainiui susilpninti PiS, ji gali bandyti prisidėti prie J.Kaczynskio partijos pašalinimo iš valdžios net ir daugiau ar mažiau formalaus bendradarbiavimo su dabartine parlamentine opozicija kaina. Tačiau tokio bendradarbiavimo nenori – ir gana nedviprasmiškai – kairieji.
Aklavietė ir galbūt dar vieni rinkimai
Galbūt Lenkijos politika atsidūrė aklavietėje, iš kurios neįmanoma išeiti be naujų rinkimų, spėliojo leidinio apžvalgininkai. Tikėtina, kad tai gali paaiškėti jau pirmajame politiniame žingsnyje po rinkimų, kuris bus ne iš karto naujos vyriausybės paskyrimas, o Seimo pirmininko rinkimai.
Pagal Darbo tvarkos taisykles „Seimas renka Seimo pirmininką absoliučia balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip pusei įstatymu nustatyto Seimo narių skaičiaus“. Jei tokiems rinkimams reikia, pavyzdžiui, „Konfederacijos“, situacija iš karto atsiduria aklavietėje, vertino "Rzeszpospolita“.
Kraštutiniu atveju Lenkija liktų ne tik be naujos vyriausybės, bet ir be Seimo vadovo. Apžvalgininkai neatmetė galimybės,kad rinkimuose gali būti nerastas ilgalaikis sprendimas ir reikės surengti papildomus rinkimus, pavyzdžiui, pavasarį, tada jau visai kitomis politinėmis aplinkybėmis.
„Tas scenarijus yra pakankamai rimtai svarstomas politinėse partijose, nes galima sakyti, kad partijos labai saikingai naudoja lėšas politinėms kampanijoms, nes daug kas rodo, kad gali po spalio rinkimų laukti rinkimai vasario arba kovo mėnesį“, – tvirtino VDU profesorius A.Pukszto.
Pažymėtina, kad, norint išeiti iš galimos aklavietės, prireiks prezidento A.Dudos tarpininkavimo, kurio vaidmuo po rinkimų padidės, ypač esant tokiems politiškai sudėtingesniems scenarijams.
