Lenkija prieš rinkimus: skirtingos nuomonės lemia tylą prie pietų stalo

Varšuvoje gyvenanti 40-metė projektų vadovė Marta žurnalistams nė nenori atskleisti savo pavardės, nes nenori dar labiau sugadinti savo santykių su tėvais.

Moteris susiginčijo su į pensiją jau išėjusiais tėvais po vienų nacionalistų eitynių, kurias aktyviai reklamavo vyriausybė. Kivirčas baigėsi tuo, kad Marta su artimiausiais šeimos nariais nesikalbėjo net pusantrų metų.

„Jokių kalėdinių sveikinimų, jokių SMS žinučių per gimtadienį – nieko“, – sako varšuvietė.

Negražūs palinkėjimai

Marta pasisako už homoseksualių žmonių, imigrantų ir juodaodžių teises. Jos tėvai, moters teigimu, yra dešinieji ir liaupsina kiekvieną PiS sprendimą.

„Pradėjome kalbėtis apie politines reformas, ir viskas baigėsi tuo, kad aš tapau šeimos gėda, kaip aš galėjau tokia užaugti, ir kaip mano partneris turėtų perrėžti man gerklę. Negražių žodžių, tiesa, buvo iš abiejų pusių“, – prisimena moteris.

Toks skilimas matomas tiek prie pietų stalo, tiek skirtingose Lenkijos dalyse. Nesantaika persmelkusi institucijas ir visuomenę

Tokia ne vien Martos šeima. Priešingoms politinėms stovykloms didinant apsukas prieš spalio 13-osios balsavimą, lenkai turi rinktis ne tik klasikines politines programas ir ideologijas.

Visai kaip Jungtinėje Karalystėje, JAV ar Prancūzijoje, Lenkijoje politinis žemėlapis perbraižomas. Linijos dabar skiria ne kairę ir dešinę, o liberalumą ir iliberalumą, miestiečius ir provincialus, patriotus ir demokratus.

„Toks skilimas matomas tiek prie pietų stalo, tiek skirtingose Lenkijos dalyse. Nesantaika persmelkusi institucijas ir visuomenę“, – sako Lenkijos mokslų akademijos sociologas Andrzejus Rychardas.

„Scanpix“/AP nuotr./PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis

Šiais metais Varšuvos universiteto Šališkumo tyrimų centro mokslininkai nustatė, kad Lenkijos rinkėjai, remiantys valdančiuosius ir opoziciją, vieni kitiems jaučia vis priešiškesnius jausmus. O agresyviausios nuotaikos – būtent opozicijos stovykloje.

„Ilgą laiką maniau, kad kalbos apie dvi Lenkijas perdėtos – tai skambėjo pernelyg paprastai. Maniau, kad pasakojimai, esą neįmanoma nesiginčyti net per gimtadienio šventę, – mitas. Dabar taip nebegalvoju“, – pripažino A.Rychardas.

Susiformavo dvi Lenkijos

Daugybei žmonių Lenkijoje sunku susitaikyti su naująja realybe, bet visi jie pripažįsta, kad padėtis šalyje keičiasi į blogąją pusę.

„Blogiausias dalykas, kurį mums padarė ši vyriausybė, yra tai, kad ji suskaldė visuomenę“, – pabrėžia 30-metė ryšių su visuomenė specialistė Kasia ir atskleidžia, kad dėl nesutarimų tokiais klausimais kaip migracija praradusi kelis draugus.

Padėtis Lenkijoje daug blogesnė nei Amerikoje, nes čia mažumos jau žino, koks teisių bei pagarbos skonis. Žmonės žino, kad gali reikalauti laisvių

Tuo tarpu Zuzanna, kuri gyvena JAV, neseniai lankėsi gimtinėje, bet pas artimuosius taip ir nenuvyko, nes su šeimos nariai aršiai pykstasi dėl moterų teisių. Tiesa, feisbuke karštų diskusijų netrūksta.

„Padėtis Lenkijoje daug blogesnė nei Amerikoje, nes čia mažumos jau žino, koks teisių bei pagarbos skonis. Žmonės žino, kad gali reikalauti laisvių“, – teigia Zuzanna.

Mediciną studijuojantis Krzysztofas irgi apribojęs kontaktus su savo tėvais, nes jie nepripažįsta jo bičiulių iš LGBT bendruomenės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Policijos saugomos gėjų eitynės Liubline

„Nuo tos dienos, kai PiS atėjo į valdžią, valstybinė žiniasklaida intensyviai reklamuoja versiją pasaulio, kur pavojus kyla tik tikroms krikščioniškoms vertybėms. Taip galvoja ir mano tėvai, kuriems dabar sunku ką nors paaiškinti. Su jais sunkiau net tiesiog pasikalbėti“, – mano jaunuolis.

Varšuvos universiteto mokslininkas Radoslawas Markowskis tvirtina, kad politiniai debatai Lenkijoje dabar yra ne diskusijos apie šalies ateitį, o „dvi uždaros erdvės“.

Esą lenkai dabar kritikuoja ne oponentų sprendimus, o jų legitimumą: „Šioje iš pažiūros homogeniškoje šalyje tokia retorika yra vienas didžiausių iššūkių demokratijos Lenkijoje kokybei. Kuriamas paniekos ir pasibjaurėjimo naratyvas.“

„Šio konflikto intensyvumas labai aukštas, aukštesnis nei kitose Europos valstybėse“, – priduria R.Markowskis.

Kai kalbos virsta smurtu

Kad schizma plečiasi, bene labiausiai akivaizdu liberaliame Gdansko uostamiestyje Lenkijos šiaurėje, kur gegužę per Europos Parlamento rinkimus į koaliciją susibūrusi opozicija surinko 60 proc. balsų. PiS parėmė vos 26 proc. rinkėjų.

Gdanską šių metų sausį supurtė miesto mero Pawelo Adamowicziaus nužudymas. Politiką užpuolė psichikos sutrikimų kamuojamas buvęs kalinys, kuris kaltino opozicinę Piliečių platformos partiją dėl laisvės atėmimo bausmės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pawelas Adamowiczius

Po tragedijos gedėjo visa šalis, bet neilgai. Kai kurie PiS rinkėjai vadina Gdanską „Vokietijos respublika“, teigia, kad jo gyventojai nėra „tikri lenkai“, o naująją miesto merę Aleksandrą Dulkiewicz vadina „Frau Dulkiewicz“.

Liepą žurnalas „W sieci“, paprastai remiantis PiS, numerį papuošė nacistinėmis svastikomis ir P.Adamowicziaus, A.Dulkiewic bei Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko (jis kilęs iš Gdansko, – red.) portretais.

„Facebook“ nuotr./Žurnalo „W sieci“ viršelis

Grėsmingame viršelyje antraštė skelbė: „Ar Gdanskas nori prisijungti prie Vokietijos?“

„Akivaizdu, kad egzistuoja socialinis susiskaldymas“, – pripažįsta uostamiesčio merė A.Dulkiewicz.

Ji nesuvokia, kaip Lenkijos kultūros ministras Piotras Glinskis galėjo neskirti lėšų naujam kultūros centrui „Europos solidarumo centras“, kuriame būtų pasakojama apie judėjimo „Solidarumas“ istoriją.

„Pokalbis buvo labai sudėtingas – jis solidarumą supranta visai kitaip nei aš“, – tvirtina Gdansko merė, norinti žvelgti į ateitį, o ne į praeitį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gdansko merė Aleksandra Dulkiewicz

Santarvės nori ne visi

A.Dulkiewicz bent jau stengiasi numalšinti įtampą – Gdanskas jau patyrė, kas tokioje atmosferoje įmanoma. Bet ne vyriausybės oponentai prašo ramybės – kai kurie jų tiesiog įsiutę ir linkę pulti į neviltį. Ypač dėl to, kad PiS reitingai ir toliau labai aukšti.

Pavyzdžiui, Piliečių platformai atstovaujantis senatorius Jerzy Wcisla neseniai išvadino PiS šalininkus „plebėjais“, o teisėjas Jerzy Stepienas valdančiųjų rinkėjus laiko „feodalizmo laikų valstiečiais“.

PiS tvirtovėse – Šiaurės Rytų Lenkijoje – tokie pasisakymai tiesiog nekenčiami.

Valdantieji šioje šalies dalyje dažnai susižeria apie 80 proc. visų balsų, o vietos pareigūnai su panieka kalba apie žurnalistus, atvykstančius surasti „tipiškų PiS rinkėjų“.

Piliečių platformai atstovaujantis senatorius Jerzy Wcisla neseniai išvadino PiS šalininkus „plebėjais“, o teisėjas Jerzy Stepienas valdančiųjų rinkėjus laiko „feodalizmo laikų valstiečiais“.

„Prašau, nerašykite, kad žmonės čia kvaili. Žmonės čia kaip tik turi savo vertybes. Jie gerbia Lenkijos žemę, gerbia šeimą. Niekam tai nekenkia“, – sako vieno miestelio meras Dariuszas Sikorskis, kuris pabrėžia esantis nešališkas.

Sociologijos specialistas A.Richardas vis dėlto nusiteikęs optimistiškai. Jo teigimu, lenkai gyvena vis geriau, tampa pasaulietiškesni ir labiau proeuropietiški. Žmonės taip pat vis labiau išsilavinę.

„Bent teoriškai tai turėtų pastumti valstybę politinio centro link. Ilgalaikėje perspektyvoje šie procesai neišvengiamai nutrins ribą tarp dviejų Lenkijų“, – įsitikinęs mokslininkas.