Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lenkija reikalauja reformų darbotvarkės būsimame Bratislavos viršūnių susitikime

Lenkijos dešiniųjų vyriausybė derybose su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku antradienį pareiškė, kad artėjančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime privalo būti aptarta ES „reforma“ po būsimo Britanijos išstojimo iš Bendrijos.
Donaldas Tuskas ir Beata Szydlo
Donaldas Tuskas ir Beata Szydlo / „Scanpix“/AP nuotr.

Trumpame susitikime su D.Tusku Lenkijos premjerė Beata Szydlo pareiškė, kad penktadienį įvyksiantis neformalus viršūnių susitikimas Bratislavoje turėtų duoti „pirmą postūmį kelyje į pasikeitimus“.

„ES turi keistis, turime ją pertvarkyti“, – sakė B.Szydlo, kurios žodžius perdavė jos atstovas Rafalas Bochenekas.

Pasak B.Szydlo atstovo, ji D.Tuskui pasakė, kad Bratislavoje Lenkija sieks žalios šviesos didelėms politinėms ir ekonominėms ES reformoms.

Lenkijos vyriausybė, griežta ES federalizmo priešininkė, bando sutelkti kitas rytinės Europos šalis nacionalinam suverenumui palaikyti.

Susitikime, kuris truko mažiau nei vieną valandą, jo dalyvių kūno kalba išdavė jame tvyrojusią šaltą atmosferą, sakė naujienų agentūros AFP žurnalistas, dalyvavęs fotosesijoje.

Bratislavos susitikime planuojama aptarti ES ateitį po būsimo Britanijos išstojimo iš Bendrijos. Britanija, kurios gyventojai referendume nubalsavo už išstojimą iš ES, pirmą kartą per 43 narystės Bendrijoje metus šiame susitikime nedalyvaus.

Prieš neformalų viršūnių susitikimą D.Tuskas stengiasi iš anksto išsiaiškinti nuomones bloko sostinėse.

Kol kas daugiausia yra diskutuojama apie ES centralizuotos valdžios stiprinimą arba mažinimą po Britanijos pasitraukimo.

Didžioji Britanija kartu su Lenkija buvo kovos su centralizuota Briuselio valdžia lyderės.

ES šalininkai sako, kad Europos problemos kyla dėl to, jog nacionaliniai interesai trukdo stiprinti centralizuotas institucijas ir demokratiją.

Lenkija ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys nori drąsių reformų ir, be kita ko, ES sutarties pakeitimų. Jos sako, kad ES autoritariškai elgiasi su savo narėmis, todėl būtent tokia politika paskatino Britaniją per birželio 23-ąjį vykusį referendumą balsuoti už vadinamąjį „Brexit“.

Šių šalių populistai kaltina daug galių turinčią Europos Komisiją, aukščiausiąją ES vykdomosios valdžios instituciją, ES narių suverenumo negerbimu.

Tuo metu ES šalininkai sako, kad Europos problemos kyla dėl to, jog nacionaliniai interesai trukdo stiprinti centralizuotas institucijas ir demokratiją.

Pasak R.Bocheneko, Varšuvos nuomone, balsavimas už „Brexit“ rodo visuomenės atitolimą nuo Briuselio.

„Europos valstybės tarnautojai jokiais būdais negali blokuoti šių reformų. Pasyvumas, nesugebėjimas įsiklausyti į valstybių narių žmonių balsus buvo pagrindinė „Brexit“ priežastis“, – sakė jis.

Lenkijos nuomonei pritaria ir kitos trys Višegrado ketverto valstybės – Slovakija, Vengrija ir Čekija, pridūrė Lenkijos premjerės atstovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais