Reformos leis politikams labiau kontroliuoti Lenkijos Aukščiausiąjį Teismą (AT), o parlamentui – parinkti teismų nepriklausomybę turinčios užtikrinti institucijos narius.
Varšuva jau sulaukė griežtos Briuselio kritikos dėl virtinės savo ankstesnių reformų, anot ES, keliančių „sisteminę grėsmę“ įstatymų teisinės valstybės principams.
ES perspėjo Lenkiją, kad yra pasiruošusi inicijuoti procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl ankstesnių reformų. Šiame straipsnyje numatytas dar niekada nenaudotas Bendrijos procesas, vadinamasis „branduolinis variantas“, leidžiantis įšaldyti šalies teisę balsuoti per ES ministrų susitikimus.
Lenkijoje konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) į valdžią atėjo 2015 metų pabaigoje ir nedelsdama ėmėsi kontroversiškų reformų. Pasak vyriausybės, teisėtvarkos pokyčiai yra būtini kovojant su korupcija ir pertvarkant sovietinių reliktų išsaugojusią teismų sistemą.
Penktadienį parlamento patvirtintos priemonės, kurioms dar turėtų pritarti PiS kontroliuojamas Senatas ir prezidentas Andrzejus Duda, gali dar labiau padidinti įtampą.
„Ardo įstatymų viršenybę“
Aukščiausiojo Teismo įstatyme numatyta sumažinti teisėjų išėjimo į pensiją amžių nuo 70 iki 65 metų ir taip „dekomunizuoti“ šią instituciją, atsisakant teisėjų, kurie dirbo teismuose dar iki sovietinio režimo žlugimo 1989 metais.
Tačiau prezidentas gali leisti 65-erių sulaukusiems teisėjams tęsti dirbą, kol jiems sukaks 70 metų.
Šios pataisos kritikai tvirtina, kad ji yra neteisėta, kadangi, jai įsigaliojus, AT pirmininkė Malgorzata Gersdorf turės trauktis išdirbusi tik pusę Konstitucijos jai užtikrintos šešerių metų kadencijos.
Pasak vyriausybės kritikų, PiS administracija paprasčiausiai nori išvalyti teismus nuo savo didžiausio priešininko – buvusio premjero liberalo Donaldo Tusko, dabartinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko – šalininkų.
Be to, įsigaliojus pataisoms, parlamentas galės skirti 15 teisėjų į Nacionalinę teismų tarybą (KRS), turinčią užtikrinti teismų nešališkumą. Anksčiau KRS narius rinkdavo patys teisėjai.
Be to, įsigaliojus pataisoms, parlamentas galės skirti 15 teisėjų į Nacionalinę teismų tarybą (KRS), turinčią užtikrinti teismų nešališkumą. Anksčiau KRS narius rinkdavo patys teisėjai.
Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muižniekas penktadienį pareiškė, jog naujosios reformos „kels dar didesnę grėsmę teismų nepriklausomybei, privers juos priklausomais nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios ir tokiu būdu toliau ardys valdžių atskyrimo ir įstatymų viršenybės principus“.
Šį naują Aukščiausiojo Teismo ir KRS reformų įstatymo projektą A.Duda pasiūlė po to, kai atmetė liepą PiS pasiūlytus pakeitimus.
Pasak jo, ankstesnis įstatymas suteikė per daug galių generaliniam prokurorui, kuris Lenkijoje yra ir teisingumo ministras.
Planuotos reformos Lenkijoje išprovokavo masinius gatvių protestus. JAV Valstybės departamentas dėl jų išreiškė susirūpinimą, o ES pagrasino imtis sankcijų.
