Rinkėjų apklausos rodo, kad liberaliosios opozicijos kandidatas per balsavimą gali įveikti dabartinį šalies vadovą, kurį remia dešiniojo sparno vyriausybė.
Kadenciją baigiantis prezidentas Andrzejus Duda, seniai laikytas aiškiu rinkimų favoritu, regis, ėmė prarasti rinkėjų pasitikėjimą, šaliai susidūrus su ekonominiais sunkumais, kuriuos sukėlė dėl koronaviruso pandemijos paskelbtas karantinas.
Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) remiamas A.Duda netgi gali pralaimėti liberalų kandidatui, dabartiniam Varšuvos merui Rafalui Trzaskowskiui.
„Šaukiu prezidento rinkimus... sekmadienį, birželio 28-ąją“, – trečiadienį žurnalistams pareiškė Seimo pirmininkė ir PiS narė Elzbieta Witek.
Ji pasirinko datą, kurią praėjusią savaitę minėjo jos sąjungininkas, įtakingas PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis, kuris neužima jokio posto vyriausybėje, bet nuo konservatorių atėjimo į valdžią 2015 metais daugelio yra laikomas pagrindiniu sprendimus priimančiu politiku.
Rinkimus planuota surengti gegužės 10 dieną, tačiau J.Kaczynskis paskutinę minutę juos atidėjo dėl pandemijos išprovokuotos politinės krizės.
Teisės viršenybė
Vėlai prie rinkiminės kovos prisijungęs R.Trzaskowskis turi per artimiausią savaitę surinkti 100 tūkst. žmonių, remiančių jo kandidatūrą, parašų.
Kitiems devyniems kandidatams, įskaitant A.Dudą, buvo leista pasinaudoti visuomenės parama ir registracija, kurias jie užsitikrino prieš atidėtą gegužės 10-osios balsavimą.
Liepos 12-ąją veikiausiai bus surengtas antras rinkimų turas, nes nė vienas iš pretendentų neturėtų surinkti daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų, kurie užtikrintų pergalę pirmajame rate.
PiS vyriausybė ir liberaliojo sparno opozicija kelias savaites įnirtingai ginčijosi, kaip reikėtų organizuoti balsavimą per pandemiją. Rinkimų procesą įklampino virtinė problemų, pradedant praktiniais klausimais bei nerimu dėl sveikatos ir baigiant rimtomis konstitucinėmis ir demokratinėmis problemomis.
Ši aklavietė buvo išspręsta parlamentui antradienį priėmus taisykles, leisiančias kartu su įprastu balsavimu organizuoti ir balsavimą paštu.
Lenkijoje, turinčioje 38 mln. gyventojų, iki šiol nustatyta 24 545 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, 1 102 žmonės nuo šios ligos mirė.
Rinkimų krizė šalyje įsiplieskė Europos Sąjungai ilgą laiką nerimaujant dėl demokratijos standartų Lenkijoje.
Europos Komisija yra pradėjusi keturias pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl PiS inicijuotų teismų reformų. Briuselio teigimu, jos meta iššūkį demokratijai ir teisės viršenybei, pakirsdamos teisėjų nepriklausomumą.